Vėstantys orai ir prasidėjęs šildymo sezonas jiems vėl priminė įsisenėjusią bėdą, nuo kurios teko kentėti ir pernai. Tačiau pernai šie kaimynystėje gyvenantys žmonės ką sutempę degindavo naktimis, o dabar kūrena ir dieną.
Į redakciją paskambinusi Ramygalos g. 69-ojo daugiabučio namo gyventoja guodėsi namuose turinti slaugomą ligonį, tačiau išvėdinti buto nesiryžtanti dėl iš gretimo namo kamino besiverčiančių juodų dūmų kamuolių.
„Kartais tie dūmai taip tirštai nudažo dangų, leidžiasi į gatvę, kad net sudaro problemų pravažiuojančioms mašinoms. Jeigu yra didesnis vėjas, jis tuos baisius dvokiančius dūmų debesis neša į viršų, tiesiai į mūsų langus“, – piktinosi moteris.
Gyventojai pastebėjo, kad į rūkstančio kamino savininkų kiemą nuo šalia esančių šiukšlių konteinerių tempiamos įvairios atliekos: lakuotos baldų dalys, televizorių rėmai, seni čiužiniai, foteliai – net padangos. Kažkieno neteisėtai šalia konteinerių paliekamos stambiagabaritės atliekos veikiausiai grūdamos į krosnį. Aplinkinių namų gyventojai tik spėlioja, kiek ir kokių nuodingų medžiagų kasdien išlekia pro kaminą ir nusėda jų plaučiuose.
Svarbu, kur dega
Viena Ramygalos gatvės gyventoja, buvusi medikė, net kreipėsi į miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vyresnįjį specialistą Valdą Mačikėną. Tačiau valdininkas nelabai kuo galėjo pradžiuginti.
„Įmones nubausti lengviau – jos turi turėti taršos integruotos prevencijos leidimą, – sakė V.Mačikėnas. – O ką daryti su privačios valdos savininku – nežinau, nerandu tokio dokumento, kuris apibrėžtų, kuo kūrenti, arba priverstų nekūrenti.“
Pasak specialisto, kartais aitrūs dūmai iš kaminų kyla ir dėl to, kad krosnis yra blogos konstrukcijos. Sunerimusiai dėl nuodingų dūmų gyventojai jis patarė kreiptis į aplinkosaugininkus ar Visuomenės sveikatos centro specialistus.
„Dar ne tai iškentėjom, teks susitaikyti... Niekas niekuo mums negali padėti“, – sakė į aklavietę patekusi garbaus amžiaus moteris.
Juolab kad skyriaus vedėja Zita Tverkutė taip pat patvirtino, jog ne taip paprasta patekti į privačią teritoriją ir patikrinti, ką gyventojas deda į savo krosnies pakurą. Jeigu parsineštas šiukšles ar tuo labiau padangas, plastmasę, lakuotą medieną gyventojas nori sudeginti lauke, už tai yra baudžiama – net jeigu laužą jis susikuria savo kieme.
Pasikonsultavusi su aplinkosaugininkais, ilgametė Ekologijos skyriaus vedėja Z.Tverkutė vėliau paaiškino, kad nereikia skubėti nuleisti rankų, jeigu kas nors teršia aplinką. Anot jos, gyventojai turėtų nufotografuoti tempiančius į savo teritoriją atliekas, padangas kaimynus. Tai pat parašyti raštą Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriui, jį užregistruoti priimamajame. Į visus raštus Savivaldybės skyriai privalo atsakyti, todėl greičiausiai turėdama raštišką prašymą speciali komisija apsilankytų pas nurodytus pažeidėjus ir priimtų sprendimą dėl tolesnių veiksmų.
Miestas dar nedūsta
Nors šis ruduo šiltais orais nelepina, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis mieste dar nėra kritinis. Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vedėjo Giedriaus Motiejausko duomenimis, paskutinį kartą jis buvo viršijęs normą gegužės 3 dieną.
Panevėžyje oro kokybės tyrimus atliekančios automatizavimo sistemos pastatytos Parko ir Sirupio gatvėse. Pasak G.Motiejausko, kol kas nei leistini nukrypimo dydžiai, nei bendras užterštumas nėra dideli.
„Taršos padidėjimo nesiečiau su kūrenimo sezonu“, – patikslino aplinkosaugos specialistas. Anot jo, tarša kietosiomis dalelėmis dažniausiai padidėja, kai užsitęsia sausi orai, yra žemas oro slėgis, vyksta didelio mąsto griovimo darbai arba dega, pavyzdžiui, durpynas.
Oro užterštumo Panevėžyje rodikliai yra skelbiami internete, gyventojai gali nuolatos juos patikrinti.
Brangu pirkti – pigu parduoti
Nors šio gero nestinga – paruoštų malkų sunkvežimiai tik ir laukia pirkėjų, jų paklausa šiemet nėra didelė. Žmonės verčiasi kaip išmanydami, kad netektų investuoti kelių šimtinių į malkas, kurios per vieną sezoną ir taip išlėks pro kaminą.
Mažinami atlyginimai, socialinės išmokos verčia žmones taupyti, todėl malkų pardavėjai didelių vilčių užsidirbti šią žiemą neturi. Už sunkvežimį populiariausių spygliuočių ar juodalksnio malkų prašoma apie 500–550 litų. Laikraščių skelbimuose už kubinį metrą malkų prašoma nuo 50 litų. Nors šiam verslui būdingas sezoniškumas, sunkmečio sąlygomis pardavėjai džiaugiasi bent apyvarta, tačiau kainų kelti neskuba. Panevėžio miškų urėdija pavasarį planavo patirtus nuostolius bent iš dalies kompensuoti šildymo sezono pradžioje parduodama didelius kiekius malkų, tačiau pirkėjų poreikiai šiemet kuklūs. Urėdijos parduodamų malkų kubinis metras, priklausomai nuo rūšies, kainuoja nuo 27 iki 85 litų.
Taupantys mažėjančias pajamas gyventojai mieliau perka medienos atraižas iš lentpjūvių, kurios ir pigesnės, ir lengviau sukraunamos malkinėje. Už 320 litų nusipirkęs nedidelio sunkvežimio priekabą medinių juodalksnio trinkelių panevėžietis pensininkas Jonas Astrauskas džiaugėsi, kad dabar jo nedideliam namukui apšildyti užteks kuro iki pavasario, o gal net jo liks ir kitiems metams.
Brangstant pragyvenimui paprasčiausios malkos ar pjuvenų briketai gyventojams siūlomi dailiai supakuoti maišuose, sukrauti į konteinerius. Kai kurie pardavėjai siūlo savo transportu atvežti kurą nemokamai, kiti už tai ima mokestį.
