Vietiniams augalams nepakenks
Dendrologas, buvęs Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius doc. Evaldas Vylius Navys, tvirtina, kad ankstyvas atšalimas ir pirmasis sniegas vietinių rūšių medžiams nepavojingas. Priešingai – netgi šiek tiek į naudą, mat susidariusios sąlygos skatina greičiau numesti lapus. Gerai, kad pirmasis sniegas iškrito ne tykią naktį, o siaučiant vėtrai. Vėjo gūsiai purtę medžius, draskė pageltusius lapus. Jeigu ne vėjas, sniego našta šakas gerokai aplaužytų.
Spalio viduryje atvėsę orai gali nelabai patikti tik iš šiltųjų kraštų atkeliavusioms medžių rūšims, ypač jeigu kartu su į šalį atplūdusiu ciklonu būtų atkeliavusi stipraus šalčio banga.
Ankstyvesnis atšalimas nepakenks ir šį rudenį pasodintiems medeliams. Tiesa, po medžiais pravartu pamulčiuoti ir taip nuo šalčio apsaugoti dar gležnas šaknis.
Remdamasis savo ilgamete patirtimi, doc. E.V.Navys tvirtina, kad tiek ankstyvos, tiek ir vėlyvos šalnos augalams apskritai lemtingos žalos nepadaro. Vienų metų pavasarį spustelėjo vėlyvoji šalna. Termometro stulpelis buvo nukritęs iki penkių laipsnių šalčio, kai lapai buvo jau išsprogę. „Kas bus?“ – teiravosi tada žurnalistai. „Ogi nieko baisaus“, – atsakė tada jiems augalų žinovas. Ir iš tikrųjų. Po kurio laiko augalai vėl išsprogo. Tiesa, tais metais lapeliai buvo jau mažesni, ir augalai ūglių nepriaugino.
Po mėnesio sulauksime kito sniego
Entomologė ir sodininkė praktikė dr. Marcelė Ryliškienė dėl pirmojo sniego taip pat nemato tragedijos. „Ir mano sode rožės žydi, obuoliai ant šakų kabo. Ką padarysi. Orai savo daro: pavasaris anksti prabunda – ilgai naktys šaltos, vasara vėsi, ruduo – vėlyvas“, – atsidūsta specialistė ir primena gamtos dėsningumą: maždaug po mėnesio veikiausiai sulauksime kito sniego, paskui – gal ir trečiojo. Gruodžio 13–14 d. turėtų susidaryti nuolatinė sniego danga.
Iš Tolimųjų Rytų kilę augalai, tokie kaip sausmedžiai, citrinvyčiai, lapus numetė dar gerokai iki darganų. Jie pasiruošia ilgai žiemai, tačiau, vos tik kiek atšilus, nubunda. Sodininkai ne kartą matė, kaip valgomieji sausmedžiai Kalėdoms pražysta. Tokiems augalams niekuo nepadėsi, juolab kad pagalba ir nereikalinga – vis tiek būna uogų, nors ir mažiau.
Pirmasis sniegas nė motais ir kenkėjams. Pasak dr. M.Ryliškienės, jie visi suspėjo tinkamai pasiruošti ramybės periodui: amarai padėjo kiaušinėlius, pjūkleliai susisuko į lopšelius, musės pasidarė kokonus, o koloradai bei grambuolių lervos snaudžia dirvoje, armens sluoksnyje. Šalčiams paspaudus, lįs žiemoti giliau. Kovoti su žaladariais dabar jau ne laikas. Na, nebent sode dar liko nesukompostuotų ar neužkastų augalinių liekanų, po kuriomis gali slėptis pelės.
Nepavyko baigti visų šiam rudeniui numatytų darbų? Neverta krimstis. Žinoma, viską geriau atlikti laiku, tačiau gyvenime nutinka visaip. „Česnakus vieną kartą pati sodinau gruodžio mėnesį. Pašalinau sniego dangą, pasidariau griovelius, išdėliojau česnakus, užpyliau durpėmis. Ant viršaus užbėriau jau apšalusius grumstelius. Tokie česnakai užaugo, kokių niekada neturėjau“, – juokiasi dr. M.Ryliškienė.
Natūrali gėlyno apsauga
„Tokie šalčiai gėlynams – vienas juokas“, – sako žinomas gėlininkystės specialistas, Kauno kolegijos Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas Jonas Vaidelys. Daugiametės gėlės jau beveik pasirengė žiemai. Kuo labiau jas užklos sniegas, tuo geriau. Gėlėms, kaip ir medžiams ar krūmams, didesnis pavojus kyla, kai staiga stipriai atšąla, kai nėra sniego dangos.
J.Vaidelys pastebi, kad neretai žmonės skuba nupjauti antžeminę daugiamečių gėlių dalį. Jeigu augalai neligoti, to daryti nereikėtų. Pašalę lapai, stagarai gal atrodo ir nekaip, tačiau augalo šaknims teikia natūralią apsaugą, šilumą, be to, sulaiko sniegą. Nevalia gėlyne palikti tik ligotų, pvz., miltlige sirgusių lapų – šios ligos sukėlėjai žiemoja dirvoje.
Medėjantys augalai prieš žiemą genimi būtinai sausu oru, kad apdžiūtų pjūvio vietos, neįsimestų liga. Rožės genimos saulėtą dieną. Tačiau jas dangstyti žiemai dar anksti. Tai darysime pradėjus nuolat šalti. Nelabai gerai, jeigu į rūsį dar nepadėtos kanos, jurginai. Antžeminė dalis jau apšalusi. Nors stiebo apatinė dalis daug atsparesnė, per vėlai iškasti šakniagumbiai gali blogiau laikytis sandėlyje ar rūsyje.
Visžalius svarbu laistyti
Vilniaus universiteto Botanikos sodo specialistė, erikinių augalų kolekcijos kuratorė Vitalija Pribušauskaitė tvirtina, kad ankstyvoji žvarba visiems augalams, ypač jauniems, sukelia stresą. Norint jį sumažinti, mėgstamus dekoratyvinius augalus reikėtų mulčiuoti.
Labai svarbus darbas – spygliuočius ir kitus visžalius augalus prieš žiemą rūpestingai palaistyti. „Šį rudenį lyjant lietui kasėme visžalius rododendrus ir įsitikinome, kad šaknų labai daug, jų gumulas nepaprastai sausas“, – pastebi specialistė. Todėl šiuos puošniai žydinčius krūmus dera laistyti visą rudenį – iki to laiko, kai dienomis įsivyraus minusinė temperatūra. Vienas būdingų požymių, liudijančių, kad rododendrui trūksta drėgmės, – besisukantys lapai. Ypač jos stygių patiria po medžiais pasodinti krūmai. Kai lapuose nesusikaupia pakankamai drėgmės, augalai blogai žiemoja. Be to, reikia nepamiršti rododendrų pamulčiuoti, gerai tam tinka ir natūraliai rūgščios aukštapelkių durpės.
Apskritai normaliai augę augalai sugeba prisitaikyti prie sezonų skirtumo. Tačiau kartais gamta pateikia netikėtumų, tikrina augalo prisitaikymą išgyventi ekstremaliomis sąlygomis. Pasak V.Pribušauskaitės, taip nutinka kas septynerius ar dešimt metų. Kaip bus šiemet, prognozuoti sunku.
