Laimei, ne visi pinigai bus išsiurbti iš mokesčių mokėtojų kišenių: pusė sumos išprašyta iš Europos Sąjungos fondų.
Paukščių mylėtojai neabejoja, kad sandėris naudingas ir žmonėms, ir jų sparnuotiesiems kaimynams. Juk avarinės būklės gandrų nameliai liečia laidus ir stabdo elektros tiekimą, o jų gyventojai žūva nuo aukštos įtampos.
RST pasirašė partnerystės sutartį su Lietuvos ornitologų draugija dėl baltųjų gandrų lizdaviečių apsaugos Rytų Lietuvos teritorijoje. Bendrovė įsipareigojo iki 2012 metų pabaigos įgyvendinti vieną iš baltųjų gandrų apsaugos projekto veiklų – bendrovės tinklo teritorijoje įrengti iki 1100 dirbtinių gandralizdžių ant elektros oro linijų atramų. Kiek jų bus Panevėžio krašte, kol kas nelabai žinoma.
Pusė platformoms įrengti reikalingų pinigų bus skirta iš Europos Sąjungos aplinkosaugos programos „LIFE+“, kitą lėšų dalį – apie pusantro milijono litų – finansuos RST.
Bendrovės elektros tinklo direktoriaus Virgilijaus Žukausko teigimu, elektros oro linijų eksploatacijos apžiūra vykdoma kasmet ir RST savo lėšomis iškelia po keletą šimtų baltųjų gandrų lizdų.
Keis kritinės būklės
Pasak V.Žukausko, vieno gandralizdžio iškėlimas kainuoja nuo 500 iki 2000 litų. Kadangi Ornitologų draugija šįmet sulaukė finansinės paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, RST nutarė pasinaudoti puikia proga ir gyvenimo kokybę neplanuotai pagerinti dar tūkstančiui paukščių.
„Pirmiausia iškelsime ant oro linijų atramų esančius gandralizdžius, kurie yra kritinės būklės ir kelia grėsmę. Tokių darbų vykdymas priklauso ne vien tik nuo mūsų pastangų, bet ir nuo finansinių galimybių“, – sakė V.Žukauskas.
Daugiau nei 300 gandralizdžių RST elektros tinklo teritorijoje planuoja įrengti dar šįmet. Džiaugiamasi, kad Europos Komisija skyrė paramą būtent Lietuvos gandrams. Projekto įgyvendinimu rūpinsis ir Vakarų skirstomieji tinklai, ir Vilniaus universiteto Ekologijos institutas, ir Aplinkos ministerija.
Informuojama, kad per pastaruosius trejus metus RST iš viso įrengė apie 900 naujų gandralizdžių. Daugiausia jų iškelta Alytaus – 292 ir Utenos – 272 regionuose. Pernai bendrovės darbuotojai iškėlė 249 naujus gandralizdžius Alytaus, Panevėžio, Utenos ir Vilniaus regionuose. Pustrečio šimto naujų gandralizdžių atsiėjo maždaug 350 tūkstančių litų.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Mantas Jancevičius teigė, kad ant elektros linijų atramų sukrautiems lizdams ir jų šeimininkams gresia daug pavojų.
Pasak jo, gandrų susuktų lizdų pagrindai nestabilūs, todėl dažnai nukrenta arba užsidega dėl trumpo elektros jungimosi. Tokiais atvejais sunaikinamas ir lizdas, ir jame esantys jaunikliai.
Turėtų patikti
„Sekundės“ kalbintas Lietuvos ornitologų draugijos projektų vadovas Remigijus Karpuška teigė, kad projektas naudingas ne tik gandrams, bet ir žmonėms. Juk dėl paukščių susisuktų lizdų svorio ir išmatų įsiveisia korozija, todėl laidai trūksta.
„Žinau, kad daromos specialios metalinės gandralizdžių platformos, gali būti dar susukamas vainikas iš kokios nors medžiagos. Gyventojai savo pagamintas platformas dažnai apdengia velėna. Nežinau tokių lizdų kainos. Vis dėlto juos dar reikia iškelti, darbuotojai dirba specialiu transportu. O tai irgi kainuoja“, – sakė R.Karpuška.
Ornitologų draugijos atstovas patikino, kad vykdant projektą bus pakeisti gandrų sukrauti lizdai ir ant pastatų. Pasak jo, patys gyventojai to padaryti ir nelabai sugebėtų, ir neturėtų.
„Žinom, kad lietuviai tikrai myli gandrus, nori, kad paukščių lizdai būtų jų sodybose ar netoliese. Todėl ir keisime avarinės būklės senuosius gandralizdžius. Naujų nestatysime. Juk paukščiai patys renkasi perėjimo vietą, nebūtų naudinga jiems nurodinėti“, – kalbėjo pašnekovas.
R.Karpuška suabejojo, kad įrengti nauji prabangūs lizdai gandrams gali nepatikti. Vis dėlto niekas ir negarantuoja, kad ant žmogaus iškelto metalinio pagrindo paukščiai skubės kurtis visam gyvenimui.
„Įprastai gandrai yra labai sėslūs, prisiriša prie pamėgtos vietos. Būna, kad koks senas namas nugriūna su visu ant stogo buvusiu gandralizdžiu, tai gandrai netoli naują susisuka. Bet nedrįsčiau sakyti, kad būtinai – visam gyvenimui“, – teigė draugijos projektų vadovas.
Gandrus myli
Albertas Mikašauskas, Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas
Sunku pasakyti, kiek gandrų yra Panevėžio krašte, bet tikrai nemažai – jų populiacija didelė. Kiek tenka važinėti, dairytis, matosi, kad daug paukščių lizdus susisukę ir ant įvairių pastatų stogų, ir ant elektros oro linijų atramų.
Pastebėjome, kad nemažai jau yra ir pakeltų, specialiai įrengtų gandralizdžių. Girdėjau, kad iškelti tokius lizdus brangiai kainuoja, todėl reikia džiaugtis, kad tam pinigėlių skiriama. Nėra blogai, kad lietuviai gandrus myli.
Visokių pranešimų iš gyventojų sulaukiame. Vis dėlto retai skundžiamasi, kad gandrų lizdai griūna. Dažniau skambina ir sako, kad jaunikliai iš lizdo išmetami, teiraujasi, kaip jiems padėti, kaip įkelti. Bet tokiais atvejais pagalbos nebūna, juk mažą gandriuką dėl tam tikrų priežasčių tėvai ir išmeta. Kartais žmonės prašo patarimo, ką daryti su sužalotu gandru, kur jį vežti.
Būna ir kitokių atvejų. Pernai „Aukštaitijos vandenys“ gandrų lizdą panaikino nuo Naujamiesčio vandentiekio bokšto ir naujo neįrengė. Jei lizdas sunaikinamas, ypač su jaunikliais ar kiaušiniais, tai jau yra rimtas pažeidimas. Tiek bendrovei, tiek gyventojui tokiu atveju tenka atsakomybę prisiimti ir baudas mokėti.
Nauji būstai. Lietuvos ornitologų draugija kartu su RST ketina pakeisti daugiau nei tūkstantį prastų ant elektros stulpų susuktų gandralizdžių. Tam skiriama maždaug trys milijonai litų.