Uraganas mus pasieks nebent rudenį

Hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė dr. Audronė Galvonaitė patvirtino gavusi perspėjimą iš Pasaulinės meteorologinės organizacijos apie įšilusį vandenynų paviršių.

„Taip nutikus dažniau formuojasi tropiniai ciklonai, kurie stiprėja ir virsta tropinėmis audromis, o vėliau galbūt ir uraganais. Kaip tik dabar prasideda jų laikas, o rudeniop, kai oro ir vandens temperatūra dar labiau skiriasi, tropikuose uraganai ir taifūnai dar labiau suaktyvėja. Didžiausias pavojus gresia Centrinei Amerikai, Japonijai, Ramiojo vandenyno saloms“, - pasakojo klimatologė.

Ateinančių mėnesių orus taip pat veiks ir Ramiajame vandenyne smarkiai stiprėjantis vadinamasis „El Ninjo“ reiškinys, kurio metu labai stipriai įšyla vandens paviršius. Dėl to neįprastai ir necikliškai keičiasi Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies vandenyno srovės.

Pasak JAV specialistų, „El Ninjo“ reiškinys egzistuos iki pat 2010 m. pavasario. Paskutinį kartą jis buvo užfiksuotas 2006 m. Pastebėta, kad „El Ninjo“ lemia sausras Australijoje, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje, liūtis su galimomis nuošliaužomis Amerikos žemyne bei neįprastai drėgnas, švelnias ir vėjuotas žiemas Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Vakarų Europoje.

Rugpjūtis – škvalų mėnuo

„Kiek visi šie procesai palies Lietuvą, labai sunku pasakyti. Retai tie uraganai pasisuka mūsų link, kaip, pavyzdžiui, Anatolijus. Be to, uraganiniai vėjai Europą pasiekia jau tik rudens metu. Būtent šiuo metų laiku būna stipriausi vėjai. Rugpjūtį – taip pat dėl skirtingo žemės ir vandens paviršiaus bei oro temperatūrų – paprastai susidaro vietiniai viesulai bei škvaliniai vėjai, kurie taip pat pridaro nemažai žalos. Ne visus viesulus mes ir registruojame, nes kartais jie praeina kur nors miške ar virš vandens nepastebėti. Pranešimų apie juos negauname“, - sakė A. Galvonaitė.

Tačiau paklausta, ar tikrai rugpjūtį galime būti ramūs, kad bent jau dideli kataklizmai mums negresia, klimatologė pusiau rimtai, pusiau juokais atsakė: esą niekada nesakykime „tikrai“. Meteorologijoje sąvokos „tikrai“ nėra.

DELFI primena, kad 1999-ųjų gruodžio 4 dieną uraganas „Anatolijus“ per Lietuvą pralėkė 40 m/s greičiu ir padarė šaliai apie 40 mln. litų nuostolių. 2005 m. praūžusio „Ervino“ žala dar didesnė. Vien viešasis sektorius patyrė 39,6 mln. litų nuostolių, o bendra žala siekė per 1 mln. litų.

Beje, ne visi žino, kuo uraganas skiriasi nuo viesulo. „Uraganas – traktorius verčiantis vėjas. Viesulas – tai jūsų dulkių siurblys. Uraganą gali lydėti net 8-9 viesulai, - aiškino A. Galvonaitė. – Tačiau viesulas taip pat gali nulenkti ar „nusukti“ vieną kitą medį, nunešti ir sumaitoti didelius daiktus“.

Vasara šiltesnė nei paprastai

Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro duomenimis, rugpjūčio mėnesio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje numatoma 1 laipsniu aukštesnė už vidutinę daugiametę (vidutinė daugiametė – 16,2 laipsnio). Mėnesio kritulių kiekis numatomas mažesnis už vidutinį daugiametį (vidutinis daugiametis – 76 mm).

Pirmąją mėnesio savaitę sinoptikai prognozavo kaip šilčiausią (19 laipsnių). Vidutinė prognozuojama antros ir trečios savaitės temperatūra – 17, ketvirtos – 16 laipsnių. Sausiausia taip pat turėjo būti pirma savaitė, tačiau ir per likusias savaites kritulių turėtų užkristi gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, liepą.

Aukščiausios rugpjūčio mėnesio temperatūros rekordas registruotas 1992 m. Tuomet buvo užfiksuota 36 laipsnių karščio. Žemiausia temperatūra – 2,9 laipsnio šalčio – užfiksuota 1966.

Šiemet prognozuojama, kad vidutinė vasaros temperatūra Lietuvoje bus 1-2 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę, kuri siekia 16,1 laipsnio. Sezono kritulių kiekis, nepaisant praūžusių liūčių, prognozuojamas artimas vidutiniam daugiamečiam (223 mm).

Europoje ima stigti vandens

Anot Europos aplinkos agentūros, karštis ir sausra, lietūs ir potvyniai veikia didelę dalį Europos. Pernai Ispanijos laikraščiai spausdino sausros išdžiovintų upių vagų nuotraukas, o britai suko galvas, kaip apsisaugoti nuo potvynių.

Mokslininkai tikina, kad kylant temperatūrai Europos pietuose, vandens atsargos sumažės. Tuo tarpu žemės ūkis ir turizmas reikalaus vis daugiau vandens, ypač karštesniuose ir sausesniuose regionuose. Vandens kokybei turės įtakos vandens temperatūros kilimas ir senkančios upės pietuose. Ekstremalių lietaus ir staigių potvynių atvejų gausėjimas padidins lietaus nuotėkų keliamos taršos ir avarinių išleidimų iš nuotėkų valyklų riziką.

2008 m. pavasarį vandens lygis Barselonos rezervuaruose buvo toks žemas, kad imta planuoti atsigabenti vandens iš kitur. Kipre išaugęs gėlo vandens poreikis siekia per 100 mln. kubinių metrų per metus, tačiau paskutinius trejus metus turėta tik atitinkamai po 24, 39 ir 19 mln. kubinių metrų.

Turkijos vandentvarkos institucijos duomenimis, praėjusią vasarą rezervuarai, iš kurių tiekiamas geriamasis vanduo Stambului, buvo užpildyti tik 28 proc.; Ankaros rezervuarai, aprūpinantys vandeniu 4 mln. žmonių, – tik 1 proc.

Kretoje nuo 2005 m. požeminių rezervuarų lygis dėl per intensyvaus siurbimo nukrito 15 metrų. Pradėjo sunktis jūros vanduo, kuris teršia likusias atsargas.