Mokslininkai sunerimę

Neseniai Rėkyvos ežerą ir aplink jį plytinčias pelkes tyrinėjo dvi dešimtys Geologijos ir geografijos instituto mokslininkų ir nedviprasmiškai rekomendavo durpyną uždaryti, antraip gali būti padaryta žala visiems miesto vandens telkiniams. Mokslininkai konstatavo, jog 270 metrų durpių riba, skirianti ežerą nuo karjero, bet kada gali būti pralaužta ežero bangų, nes karjero dugnas yra septyniais metrais gilesnis nei ežero vandens lygis. Jei taip atsitiktų, jau ir taip seklėjantis Rėkyvos ežeras paprasčiausiai ištekėtų, tuomet sunyktų ir Prūdelis bei Talkšos ežeras, į kurį, beje, jau sudėta daug milijonų su viltimi, kad tai liks ne tik ateities kartoms, bet ir šiandien vilios turistus bei investuotojus. Nelikus Rėkyvos ežero, pirmiausia bala virstų Prūdelis, kuris yra šiauliečių pasididžiavimas, o paskui jau ir Talkša, kurį maitina Rėkyva. Be to, teigia mokslininkai, padidėtų pavojus durpynų gaisrams kilti. Išnyktų ir unikalus draustinis.

Rėkyvos ežeras, akcentuoja mokslininkai, yra didžiausias Lietuvoje vandenskyrinis ežeras, kuris pasižymi mažu santykiniu baseinu, mažu gyliu ir nestabiliais durpingais krantais, dėl to šis didelis vandens telkinys yra ypač jautrus aplinkos pokyčiams. „Jis neturi intakų, tačiau turi keletą dirbtinių ir periodiškai blokuojamų ištakų. Jis yra ypač svarbus Šiaulių miesto bei gretimų vandens telkinių sistemai regione, stokojančiame kokybiškų telkinių. Didelė jo socialinė svarba rekreacinių ir kitų resursų požiūriu, nes yra didelio masto teritorijoje. Jis svarbus aplinkosaugai, nes jo aplinkoje yra saugomos teritorijos ir vertingos buveinės“, – rašoma jau pačiame mokslininkų tyrimo įvade.

Ir siūlo jie palaipsniui uždaryti durpyną, nutraukti durpių kasybą, taip pat užtvenkti visus kanalus, kuriais vanduo teka iš Rėkyvos ežero prieigų bei draustinio, nes tik taip dar galima išgelbėti unikalų ežerą bei nykstantį draustinį.

Karaliauja danai

Jau dešimtmetį pietinėje Rėkyvos ežero dalyje durpyną eksploatuojanti AB „Rėkyva“ yra danų kapitalo įmonė, užsiimanti durpių gavyba ir jų substratų gamyba. Tai yra viena didžiausių šios veiklos srities įmonių Lietuvoje. Gavybos apimtys sudaro apie 400 tūkst. kub. metrų per metus. Apie trečdalis produkcijos sudaro durpių substratai daržininkystei. Didžioji dalis produkcijos yra eksportuojama.

Danų proteguotojai kartais bando prisidengti valstybei mokamais mokesčiais. Tuo tarpu mokslininkai pastebi, kad tie mokesčiai yra juokingai maži – už vieną kubinį metrą sumokama iki 50 centų, kai kubinis metras durpių prekybos centre kainuoja apie 130 litų. Mokslininkų skaičiavimais, svetimšaliai durpių kasėjai mūsų valstybei per metus sumoka apie 200 tūkst. litų, tuo tarpu atkurti žalą gamtai, atsiradusią dėl jų veiklos, reikėtų gerokai per 60 mln. litų. Tokia suma susidarytų tik per 300 metų. Deja, danai taip ilgai Rėkyvos durpynuose neužsibus, nes durpių gali nebelikti jau po dešimtmečio. O kas toliau? Šalia to keliamas ir kitas klausimas: o jei danai savo bendrovei paskelbtų bankrotą? Kas tuomet rekultivuotų išeksploatuotą durpyną? Kur reikėtų ieškoti kaltų dėl ekologinės katastrofos?

Patys liksim be durpių

„Mes susipažinome su Valstybės kontrolės, tyrusios, kaip naudojami šalies gamtos ištekliai, išvadomis. Jos – tiesiog šiurpinančios. Pasak kontrolierių, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis, mums tenka penkiskart mažiau gamtinių išteklių. Bet ir tą patį sugebame atiduoti kitiems. O durpių išvežame apie 80 proc. Neabejotinai netolimoje ateityje jas pirksime patys. Tik už kiek? Per metus iš mūsų šalies eksportuojama durpių beveik už 100 mln., tuo tarpu mokesčių surenkama tik apie 20 mln. litų. „Monkės biznis“, – kalbėjo Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė Malakauskienė, šiurpdama dėl tokio mūsų šalies institucijų trumparegiškumo, jau nekalbant apie tai, kad tokia svetimšalių veikla gali prišaukti ekologinę nelaimę.

Pažeidžia viešąjį interesą

Rėkyvos bendruomenės pirmininkė sako negalinti suvokti Lietuvos turtą, jos išteklius privalančių ginti institucijų abejingumo. Juk Rėkyvos durpynai yra įtraukti į „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklą. Tačiau šių metų balandį naujasis aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas pasirašė įsakymą, kuriuo susiaurino „Natura 2000“ teritoriją. Durpynai atiduoti danams.

Bendruomenę neramina ir danų turimos poveikio aplinkai vertinimo studijos, nes ir Valstybės kontrolės audito išvadose tvirtinama, kad jų atlikimą finansuoja tie užsakovai (verslo subjektai), kurie suinteresuoti, kad studijos būtų jiems palankios. Investavę lėšų į naudingųjų iškasenų žvalgybą, verslo subjektai suinteresuoti šia gavyba taip pat ir tuose telkiniuose, kurių eksploatacija aplinkosaugos požiūriu yra nepriimtina valstybei.

Kontrolieriai pastebi ir tai, kad durpių ir kitų naudingųjų iškasenų gavyba gali pažeisti viešąjį interesą, kadangi karjerai eksploatuojami be konkurso. Teisė kasti suteikiama tam, kas pirmas to paprašo. O seniai eksploatuojamiems durpynams, pasirodo, nereikia net poveikio aplinkai vertinimų.

„Kadangi mes neabejojame, jog dėl Rėkyvos yra pažeistas viešasis interesas, mes prašysime prokuratūros, kad jį gintų. Mes tikrai padarysime viską, kad nebūtume kaltinami abejingumu savo šalyje daromiems nusikaltimams“, – sakė N.Malakauskienė.

Norėjome išgirsti ir pačios danų įmonės „Rėkyva“ vadovų nuomonę. Iš pradžių pasiūlę susitikti, vėliau pažadėję savo komentarą atsiųsti elektroniniu paštu, galop nusprendė pratylėti.

Specialistų komentarai

Rimantas Braziulis, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

Aš stebiuosi, kad mūsų šalies institucijos, atlyginimus gaunančios už tai, kad saugotų mūsų šalies gamtą, tik imituoja, kad dirba. O kartais ir to nedaro, kol neparagini. Šalyje jau sunaikinta 80 proc. pelkių, todėl senka ežerai, džiūsta upeliai, nepajusime, nebeliks ir gėlo vandens, nes durpynai veikia kaip filtrai. Svetimšaliai, mūsų krašte radę naudos, iš mūsų tiesiog tyčiojasi, elgiasi kaip su aborigenais. Jiems visai nesvarbu, kad dar vienas mūsų ežeras nuseks, kad dėl to neliks dar keleto jų. O taip atsitiks, apie tai kalba ir mokslininkų studija, konstatavusi grėsmę Rėkyvos ežerui bei visam draustiniui. Aš čia matau tik vieną išeitį – kuo skubiau reikalauti prokuratūros imtis viešojo intereso gynimo, nutraukti durpių gavybą ir atlyginti jau padarytą gamtai žalą.

Dalia Čebatariūnaitė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Gyvosios gamtos skyriaus vyr. specialistė

Rėkyvos botaninis-zoologinis draustinis buvo įsteigtas 1992 m. Lietuvos Atkuriamojo Seimo nutarimu. 2005 m. birželio 15 d. aplinkos ministro įsakymu Rėkyvos pelkė ir Dzidų miškas su valstybiniu botaniniu-zoologiniu draustiniu buvo patvirtinti kaip potenciali „Natura 2000“ teritorija. Šių metų balandžio 22 d. aplinkos ministro įsakymu buvo patikslintos ribos ir Rėkyvos durpynas į „Natura 2000“ teritoriją nebepateko. Tačiau bet kuriuo atveju Rėkyvos durpių telkinio teritorijoje vykdoma ūkinė veikla yra ir bus reguliuojama taip, kad neprieštarautų Bendrosioms buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimų nuostatoms. Bus vertinamas galimas ūkinės veiklos poveikis greta esančiai „Natura 2000“ teritorijai. Šiuo metu AB „Rėkyva“ planuoja keisti durpių gavybos technologiją. Mūsų tarnyba, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos vietą, mastą bei tai, kad aplink durpyno pakraštį einantis magistralinis kanalas lemia apie 200 m atstumu nuo jo esančio durpių sluoksnio sausėjimą, neigiamai įtakojantį aukštapelkių ekosistemų būklę, didinantį gaisrų pavojų, 2009 06 23 išvadoje nurodė, kad planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoje esančioms vertybėms, o planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.