Nors hidrometeorologai nuolatos perspėja, kad tikslesnes orų prognozes galima pateikti daugiausia trims dienoms, visi trokšta ilgalaikių prognozių, tad jie, remdamiesi tam tikrais gamtoje pastebimais pasikartojimais, stengiasi numalšinti šį žinių troškulį.
Bent jau šiuo metu sinoptikai laikosi nuomonės, kad vidutinė liepos paros temperatūra bus 1–2 laipsniais aukštesnė už vidutinę liepos daugiametę. Tačiau nebūtinai dienos „sąskaita“ – tiesiog gali būti šiltesnės naktys. Beje, liepa – vienintelis mėnuo Lietuvoje, kai nebūna šalnų.
Lietūs po liepos 10-osios turėtų liautis – po pirmosios liepos dekados orai paprastai keičiasi ir nusistovi iki pat mėnesio pabaigos. Vadinasi, sinoptikų teigimu, jei pirmasis dešimtadienis buvo lietingas, likusi liepos dalis turėtų būti giedresnė ir sausesnė. Tačiau visiškai sausas oras taip pat mažai tikėtinas – sausringas buvo pavasaris, tad gamta neturėtų mūsų „bausti“ antrąkart. Nors, žinoma, galima tikėtis visokių pokštų, jei pokštu galima pavadinti nederlių Lietuvoje – tik to mums ir trūktų...
Sinoptikų žinios atitinka ir liaudies pastebėjimus apie lemtingą liepos pradžią. Juk nuo seno žinoma: koks oras Septynių brolių miegančių dieną (t. y. liepos 10-ąją), toks bus ir kitas septynias savaites. Nepatogu netikėti senolių išmintimi, tačiau ranką prie širdies pridėjus tenka pripažinti, kad šis ženklas ne visuomet pasitvirtina – mūsų kalbinti meteorologai juokavo, kad kartais koks nors vienas brolis atsibunda ne laiku – ir ima lyti.
Atostogauti – į Biržus?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė liepos daugiametė temperatūra Lietuvoje – 16,7 laipsnio. Tačiau jau kelerius metus temperatūra kiek aukštesnė. Jos kilimą Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras prognozuoja ir šiemet. Deja, šilčiausi orai vasarą Lietuvoje būna ne prie jūros, o atvirkščiai – kuo tolyn nuo jos, tuo šilčiau. Sakykim, Biržuose vidutinė liepos temperatūra siekia 18,2 oC.
Beje, liepos šilumos rekordas buvo užregistruotas 1994 m., kai oras įšildavo iki 34–37 laipsnių. Tačiau buvo metų, kai itin sustiprėjus vakarų orų srautams liepa buvo išties vėsi (1993, 1996, 1998 m.). Tuomet dažniausiai šiltesnis būdavo rugpjūtis.
Ir vėl tampa šviesu...
Liepos kritulių kiekis numatomas šiek tiek mažesnis už vidutinį liepos daugiametį. Daugiausia kritulių turėtų iškristi paskutinę savaitę, mažiausiai, net perpus mažiau, turėjo iškristi pirmąją savaitę, tačiau akivaizdu, kad kai kuriose šalies vietose šios prognozės nepasitvirtino.
Hidrometeorologai pastebi, kad liepą neretai iškrinta daugiausia kritulių – kartais net iki 110 mm. Smarkiausia liūtis, kai per 8 valandas prilijo iki 250 mm, užregistruota 1980 m. liepos 1 d. Sartų ežero apylinkėse.
Šiemet birželį Kėdainių rajone mėnesio kritulių norma iškrito per vieną liūtį, tačiau kalbėti apie pasaulio pabaigą dar anksti – kiekvieną vasarą Lietuvoje užfiksuojama apie 10 lokalių liūčių.
Nors nuo seno liepa laikoma geidžiamiausiu atostogų mėnesiu, tačiau kaip tik tuo metu būna daugiausia kritulių. Tiesa, dažniausiai tai – trumpalaikės liūtys, po kurių dangus vėl greitai nugiedrėja.
Apskritai per tris vasaros mėnesius iškrinta pusė metinio kritulių kiekio – nors kai pagalvoji, verčiau jau snigtų daugiau... O gal liepos, kaip atostogų mėnesio, populiarumą lemia visai paprasta priežastis – tai šilčiausias vasaros laikas, mat vidutinė liepos temperatūra tradiciškai būna vienu dviem laipsniais aukštesnė už kitų vasaros mėnesių – jei tai ką nors paguostų, žvelgiant į lietų pro ankšto kambarėlio langą Palangoje...
Kam vasaros geresnės?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė A. Galvonaitė mums sakė, kad sąvoka „vidutinė lietuviška vasara“ pamažu kinta – pastebima tendencija, kad vasaros tampa sausesnės ir šiltesnės.
Tačiau pavadinti tokias vasaras geresnėmis ji nesiryžtų. „Kai sakome „geresnė“, pirmiausia turėtume paklausti, kam geresnė – žemdirbiams, kurių darbą naikina sausros, žmonėms, liejantiems prakaitą įstaigose ar laukuose, ar poilsiautojams? – kalbėjo specialistė. – Jei kiekvienas galėtų reguliuoti orus pagal savo poreikius, pasaulio klimate įsivyrautų dar didesnis chaosas, nei yra dabar.“
Sausringi ir karšti orai net ir poilsiautojams pavojingi todėl, kad mes genetiškai nesame prie jų prisitaikę, be to, neturime susiformavę atitinkamų įpročių: negeriame pakankamai vandens, nesaugome galvos ir akių – tiesiog ramiausiai vidurdienį ravime daržus ar gulime kryžiumi paplūdimyje. Be to, pasak A. Galvonaitės, Lietuvoje karštį papildo ir didelė drėgmė, tad 30 laipsnių karštis mūsų šalyje juntamas kaip 40-ies, taigi besidžiaugdami šiluma galime įsitaisyti nemenkų sveikatos problemų.
Tiesa, labai karštų vasarų yra buvę ir anksčiau. Tokia buvo 1994 m. liepa, 1997 ir 2002 m. karšta buvo beveik visa vasara, 2006 m. karščiu vėl išsiskyrė liepos mėnuo.
Apsidairykime aplink
Šiuolaikinis žmogus nebėra pratęs stebėti aplinką, gamtos ir kitus ženklus. Tačiau mūsų tauta, draugiškai gyvenusi su gamta visomis prasmėmis, yra sukaupusi didžiulį gamtos ženklų archyvą. Sakykim, jei birželio pradžia šalta, vasara bus karšta, jei per Jonines lyja, bus šlapias ir rugpjūtis.
Be Septynių brolių miegančių, liepą yra dar pora datų, kurias galime „patikrinti“: perkūnija per Magdaleną (liepos 22 d.) pranašauja būsiant daug lietaus, didelė rasa per Onines (liepos 26 d.) žada gražų orą rugpjūtį, pradėję rausti šermukšniai – ankstyvą, šaltą žiemą.
Senolių pastebėjimai
* Jei lyjant šliaužioja sliekai, galima laukti ilgo lietaus.
* Jeigu pievose skruzdės neša aukštus lizdus, bus lietinga vasara.
* Jeigu juodosios skruzdėlės savo lizdą išsklaidžiusios ir kiaušinius išnešusios ant viršaus prieš Saulę, galima tikėtis ilgalaikės giedros ir šilto oro, o kai tik jos kiaušinius ima gabenti į vidų ir lizdą pradeda nešti į vieną vietą, po dviejų dienų galima tikėtis lietaus.
* Balti debesys žemės nedrėkina.
* Auksinis dangus po saulėlydžio – bus geras oras.
* Jei žvirbliai maudosi dulkėse, bus lietaus.
* Uodų spiečiai žada gerą orą.