„Naudojamas būdas, kuomet biopreparatas išpilamas į srovę ir pakeliui tekėdamas ir naudodamas savą lyginamąją srovę jis išsiskleistų srovėje, pasiteisino šimtu procentų. Tai parodė daugiamečiai tyrimai. Po panaudojimo visoje jo pratekėjimo perimetre mašalų lieka labai nedidelis procentas“, – pasakojo aplinkos inžinerijos specialistas Algirdas Petkevičius.
Anot mokslininkų, jeigu kasmet būtų išpilama ne mažiau kaip 10 tonų preparato, mašalų naikinimo efektas būtų juntamas jau šiemet.
„Lyginant su 1998 metų kiekiu, turėtų būti sunaikinta apie 70 proc. mašalų populiacijos. Po to reikėtų daryti pertrauką, ir gamta turėtų pati susitvarkyti. Tačiau tyrimai rodo, kad mašalų mažėja, bet, matyt, kiekiai yra per maži“, – teigė Alytaus apskrities Teritorijų planavimo, aplinkos ir kaimo reikalų skyriaus vedėjas Romas Balčius.
Kovą su mašalais apsunkina ir tai, kad kaimyninė Baltarusija šių gyvių nenaikina.
