Jei ankščiau „Už gamtą“ siūlė Aplinkos ministerijai drausti kirtimus nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., tai dabar nusileista iki kompromisinio dviejų mėnesių varianto.
Gamtos mylėtojai ragina susilaikyti nuo miško ruošos darbų balandį ir gegužę. Judėjime dalyvaujantis aktorius Rolandas Kazlas sako, kad miškų kirtimas pavasarį tolygus nėščios moters spardymui.
„Iš tiesų reikėtų neleisti kirsti medžių bent iki liepos 15 dienos“, – įsitikinęs gamtos mokslų daktaras, judėjimo „Už gamtą“ vadovas Algirdas Knystautas.
Žada skųstis Europos Komisijai
Vienas judėjimo dalyvių, režisierius G. Varnas teigė, kad akciją surengti paskatino, anot jo, vandališkas miškų naikinimas.
„Tai, už ką kovojome Sąjūdžio laikais, už žalią, gražią Lietuvą, dabar niekam neberūpi. Net sovietmečiu miškai nebuvo taip naikinami, kaip dabar. Tai rodo, kad susikūrėme blogą valstybę. Atrodo, kad valdžioje nėra nė vieno žmogaus, kuriam rūpėtų tokios problemos“, – lrt.lt kalbėjo G. Varnas.
Pasak jo, dabar kalbama tik apie medieną, pramonę, kuriai prilyginama ir gamta.
„Šalyje milžiniški iškirstų miškų plotai, kurių niekas neatsodina. Žinau tokių atvejų, kai ten stovi ir pūva kalnai medienos, kurios niekam nebereikia“, – sakė režisierius.
G. Varno teigimu, jei valdžia į judėjimo raginimus neatsižvelgs ir problemų nespręs, bus svarstoma galimybė Lietuvą skųsi Europos Komisijai.
„Aš siūlau skųstis Europos Komisijai, pagrindas tam yra, nes pažeidžiamos dvi direktyvos - paukščių ir buveinių. Jei miškų kirtimo tvarka nebus griežtinama, bus galima skųstis“, – sakė jis.
Šiuo metu Lietuvoje miškai kertami visus metus.
Miškininkai ragina reikalavimų negriežtinti
Draudimui kirsti mišką paukščių perėjimo metu nepritaria nei pramonininkai, nei Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija.
Medienos pramonės atstovai ir miškų savininkai teigia, kad miško kirtimo taisyklės jau dabar yra pakankamai griežtos, o jas dar labiau sugriežtinus, kiltų grėsmė visai miško pramonei.
„Jeigu Aplinkos ministerija pasiduotų vienpusiškiems dalies aplinkosaugos aktyvistų – paukščių mylėtojų – kategoriškiems reikalavimams papildomai uždrausti kirtimus (medienos ruošą, medienos ištraukimą) keliems pavasario-vasaros mėnesiams net ūkiniuose miškuose, tas tiesiogiai ir neigiamai paveiktų viso šalies miškų sektoriaus gyvybingumą“, – teigiama Lietuvos miško ruošos įmonių iniciatyvinės grupės atstovų, medienos pramonės įmonių asociacijos Lietuvos mediena (LM) ir Lietuvos miškų savininkų asociacijos kreipimesi į Premjerą A. Kubilių.
Anot miškininkų, nauji suvaržymai skaudžiai paliestų jau dabar ekonominį sunkmetį išgyvenantį miškininkystės sektorių, sukeltų nemažos dalies miško ruošos ir perdirbimo įmonių bankrotus.
„Jei Valstybė, nustatydama papildomus ilgalaikius ūkinės veiklos apribojimus, galėtų kompensuoti verslui prastovas ir sudarytų ekonomines sąlygas įmonėms pusei metų aukštos kvalifikacijos darbininkus paleisti atostogų, o brangią techniką palikti be darbo, tikrai kiekvienas miškakirtys ir medienos perdirbimo darbuotojas su tuo sutiktų. Deja, tokiu atveju produkcija taptų tokia brangi, kad būtų niekam nereikalinga (t.y. nekonkurenciga). Reiškia, visa ūkio šaka turėtų būti panaikinta. Tai prieštarauja šalies nacionaliniams interesams, neatitinka pagrindinių Lietuvos miškų ūkio politika ir jos įgyvendinimo strategijos“, – sakoma kreipimesi.
Pasak miškininkų, prielaidų, kad miškuose vykdomi kirtimai gali sunaikinti gyvūnų rūšis, nepatvirtina nei ilgametė miškininkystės praktika, nei moksliškai pagrįsti tyrimai.
„Lietuvoje pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į 4 grupes. Tai užtikrina gamtosauginių, socialinių ir ekonominių interesų subalansuotą laikymąsi. Dabartinis teisinis reglamentavimas, specialistų vertinimu, yra daugiau nei pakankamas saugomų rūšių populiacijoms miškuose apsaugoti“, – teigiama dokumente.
Miškininkai ragina neatidėliotinai atsisakyti bereikalingų aplinkosauginių draudimų, kurie, anot jų, nepagrįstai blogina ūkininkavimo sąlygas, niekuo nepagerindami miškų būklės.