„Tai yra taškas erdvėje, momentas laike, kada saulė, keliaudama savo metiniu keliu ekliptika, pereina iš pietinio dangaus pusrutulio į šiaurinį. Kai įvyksta pusrutulio kirtimas, visoje Žemėje susilygina diena ir naktis. Nuo to momento sparčiai prasideda saulės kelionė aukštyn į dangų, kuri tęsiasi iki birželio 22 d. – vasaros saulėgrįžos“, - apie lygiadienį DELFI aiškino Vilniaus Planetariumo direktorė Danutė Starauskienė.
Nuo lygiadienio su kiekviena diena trumpėja naktis ir ilgėja diena. Prie lygiadienio derinama ir Pasaulinė Žemės diena. Šįmet lygiadienis fiksuojamas 13 val. 45 min.
Lietuva Žemės dieną pažymi jau aštuonioliktąjį kartą. Jungtinės Tautos šią pasaulinę dieną oficialiai įteisino 1971 metais. Jai buvo pasirinktas pavasario lygiadienio laikas. Atsiliepdama į Žemės dienos iniciatoriaus Johno McConnello kreipimąsi, 1992 m. tuometė Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė kovo 20-ąją paskelbti Žemės diena ir mūsų šalyje.
Kielė pargrįžo be gandro
Nors pavasario lygiadienis laikomas astronominio pavasario pradžia, prieš pat lygiadienį Dzūkijoje prisnigo tiek, kiek jau seniai nebuvo – Žuvinto apylinkėse vietomis sniego storis siekia 10-15 centimetrų.
Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis pasakoja, kad mažai apšalę užlieti ežero pakraščiai glaudžia seniai parskridusius perkūno oželius, varnėnus, strazdus, žąsis, antis, gulbes.
„Įdomu tai, kad vasarį parskridusios žasys jau stipriai pešasi tarpusavyje dėl to, kas išsirinks geresnes perėjimo vietas. Žuvinto ežeras dar apšalęs, tačiau žąsys teritorijas jau dalijasi”, - kalbėjo A. Pranaitis. Pasak jo, nors ežero ledas pakankamai storas, tačiau žmogaus nebeišlaiko. Šiuo metu Žuvinte – didžiausias metų potvynis.
Pasak gamtininko, ežere pilna gyvybės – girdėti baubiantys didieji baubliai, maitinasi jūriniai ereliai, kurie jau turėtų pradėti perėti. Jau daugiau nei dvi savaitės grįžusios pempės – jos jau skraidžioja tuoktuvių skrydžius, dairosi vietų perėjimui.
„Šįmet pavasaris vėlyvesnis kokia 10-ia dienų. Pernai ir užpernai tuo metu ir gandrai jau būdavo parskridę, šįmet parskrido tik paprastai su gandrais grįžtančios kielės. Kai kurie pramigruojantys paukščiai – baltakaklės žąsys, gervės – kol kas keliauja labai negausiai. Migrantų į šiaurę būriai dar nedideli“, - pasakojo Žuvinto biosferos rezervato vadovas. Pasak jo, paukščius pristabdė vėsūs orai, nors prieš 4-5 dienas, kai dar buvo šilta, sparnuočiai migravo nepaprastai sparčiai. „Nors dalis parskridusių paukščių šiek tiek kenčia dėl to, kad mažiau maitinimosi vietų, tai, manau, jų per daug iš ritmo neišmuša“, - aiškino pašnekovas.
