"Laimė, vėjas pūtė ne Trakų link - būtų tekę evakuoti visą Trakų miestą", - pabrėžė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas.
Uždegė žaibas?
Sudegė maždaug pusė iš 7 tūkst. tonų senų padangų, kurias Kęstučio Chormanskio vadovaujama bendrovė "Egapris" kelerius metus rinko iš įvairių servisų, įmonių, pavienių asmenų imdama už tai pinigus. K.Chormanskis tikino Aplinkos ministeriją pastatysiąs padangų perdirbimo įmonę, todėl ministerija ilgai neprieštaravo šiam verslui.
Tačiau įmonė neiškilo, o padangų stirta vis didėjo, ir aplinkosaugininkai dar kartą nurodė "Egaprio" vadovui pateikti jų perdirbimo planą. Netrukus ir kilo gaisras. K.Chormanskis tikino, esą padangos užsiliepsnojo dėl žaibo.
Gamtos sergėtojai pateikė 20 mln. litų ieškinį, kad būtų atlyginta gamtai padaryta žala. Po teismų maratono Apeliacinis teismas priteisė bendrovei "Egapris" sumokėti milijoną litų. Tačiau kitas teismas - Vilniaus apygardos - iškėlė šiai bendrovei bankroto bylą.
Paaiškėjo, kad "Egapris" neturi už ką sutvarkyti po gaisro likusių beveik 4 tūkst. tonų senų padangų ir 20 tūkst. tonų gaisravietėje likusio užteršto grunto. K.Chormanskio verslo pinigai "ištirpo".
Tik tada, kai Žaizdrių, Mikniškių, Maušiškių ir Veličkavos kaimų gyventojai kreipėsi į valdžią baimindamiesi naujo gaisro, buvo nuspręsta 3 tūkst. tonų šių padangų sudeginti akcinės bendrovės "Akmenės cementas" gamykloje. Tačiau 1000 tonų jų tebepūpso.
"Padangų verslo" liekanos
Šimtai tonų senų padangų kėpso ir Širvintų rajono Šešuolėlių I kaime. Daugiau kaip pusantro tūkstančio tonų šių atliekų čia už mokestį surinko UAB "Ševašuolis".
Šios bendrovės veikla baigėsi panašiai kaip "Egaprio" - bankrotas, teismai, tik gaisro dar nebuvo. "Teritorija aptverta, pašaliniams patekti ten sunku - gal neužsidegs", - viliasi Širvintų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Romualdas Sližauskas.
Prieš keletą metų "Ševašuolio" atliekas perėmė padangas perdirbanti bendrovė "Metaloidas". Pernai dalis jų buvo išvežta, tačiau atliekų krūva mažėja labai lėtai.
Senų padangų stirtos jau ne vienus metus riogso ir Zarasų priemiestyje, taip pat Kauno rajono Urniežių bei Eigirgalos, Raseinių rajono Vairgainių, Utenos rajono Vaikutėnų, Vilniaus rajono Žemaitėlių kaimuose. "Padangų verslo" liekanų nespėja sudoroti nei "Metaloidas", nei "Akmenės cemento" gamykla.
Po Žaizdrių tragedijos Aplinkos ministerija parengė įstatymo pataisą, kad leidimas kaupti atliekas būtų išduodamas tik su garantija, jog verslo nesėkmės atveju jos bus utilizuotos verslininkų arba draudimo lėšomis.
Seimo nutarimu ši pataisa įsigaliojo nuo 2003 metų. Aplinkos ministerija tikina, kad padangų problema jau išspręsta, tačiau minėti pavyzdžiai byloja, jog taip nėra.
Tikruosius skaičius slėpė
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, Vilniuje, Kirtimuose, buvusios UAB "Baltic chemicals international" (BCI) sandėlyje, guli daugiau kaip 100 tonų pavojingų cheminių medžiagų. BCI - tai buvusi AB "Vilniaus buitinė chemija". Pavadinimo pakeitimas neišgelbėjo šios kosmetiką ir ploviklius bei kitokius buitinės chemijos produktus gaminusios įmonės - prieš 5 metus ji bankrutavo.
Reaguodamas į gamtos sergėtojų reikalavimus likviduoti pavojingus chemikalus bankroto administratorius Rimas Kelpša skėsteldavo rankomis - nėra už ką. Bendrovė paliko tik skolas.
Atliekų kraičio teko imtis valstybei. Užpernai Aplinkos ir Ūkio ministerijų rūpesčiu bandyta išvežti perdirbti BCI ir dar devynių bankrutavusių bendrovių atliekas, tačiau pritrūko lėšų.
"Bankroto administratoriai ir savivaldybės pateikė netikslius atliekų kiekio skaičius. Pradėjus vežti paaiškėjo, jog jų yra gerokai daugiau", - LŽ aiškino Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas G.Markauskas.
R.Kelpša LŽ tikino, jog atliekų buvusios BCI sandėliuose nebėra. "Galbūt naujieji pastatų savininkai, kurie juos nusipirko, ir rado užteršto grunto, tačiau jei jau nusipirkai, tai nieko negali kaltinti", - įrodinėja R.Kelpša.
Bankrutavusios UAB "Litoda" sandėlyje Plungės rajono Šateikių kaime guli 20 tonų chemikalų, AB "Šulinys" teritorijoje Marijampolėje - per 150 tonų naftos produktais užterštų automobilių filtrų, skudurų, pjuvenų, grunto bei kalcinuotos sodos. Naftingo vandens bei grunto liko Rokiškyje veikusioje UAB "Aukštaitijos keliai".
Bankrutuojančios Panevėžio akcinės bendrovės "Ekranas" gamykloje tebėra dešimtys tonų natrio šarmo, fluoro ir sieros rūgšties, stibio oksido, 300 tonų bario karbonato. Teoriškai kol kas tai prekės, tačiau jei nepavyks jų parduoti, jos taps pavojingomis atliekomis.
Tiria prokurorai
Prieš keletą mėnesių teismas paskelbė ir Vilniaus rajone veikusios UAB "Dormeka" bankrotą. Ji taip pat už mokestį rinko iš įmonių įvairias pavojingas atliekas tam, kad išgabentų jas perdirbti. Bendrovė bankrutavo, o atliekų jos bazėje netoli Vilniaus, greta Nemėžio miestelio, liko nemažai.
"Nors Aplinkos ministerija už šioje bendrovėje nustatytus aplinkosaugos pažeidimus jau buvo anuliavusi licenciją jai rinkti atliekas, "Dormeka" vis tiek toliau vykdė šį verslą, todėl prikaupė tiek daug naudotų automobilių filtrų, padangų ir kitokių atliekų, kad dabar neturi už ką jų sutvarkyti - bankų kreditai, draudimo pinigai išseko", - LŽ pasakojo Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Mykolas Bekasėnas. Šiuo metu "Dormekos" bylą tiria Vilniaus apygardos prokuratūra ir Valstybės kontrolė.
Pasak M.Bekasėno, Vilniaus rajonas dažnai tampa sostinės sąvartynu. "Tai vienur, tai kitur aptinkame iš Vilniaus atgabentų ir išverstų pavojingų atliekų. Bendrovės už jų tvarkymą reikalauja nemažai mokėti, todėl atliekų savininkai neretai išgabena jas ir išverčia", - teigė M.Bekasėnas.
UAB "Tavilta" bandė tokiu paprastu būdu netoli Vilniaus atsikratyti pesticidų. "Atvežė naktį ir išvertė žvyro karjere", - piktinasi M.Bekasėnas. Kitąsyk Rūkainių miške žmonės aptiko penkias statines tirpiklių, lakų. Kai kurie buvo išsipylę, teko valyti gruntą.
"Taviltos" sandėliuose Vilniaus priemiestyje Aukštuosiuose Paneriuose likę daugiau kaip šimtas tonų pesticidų. Juos ši bendrovė buvo priėmusi už mokestį ir prižadėjusi išgabenti iš Lietuvos, tačiau to nepadarė. O jei šie pesticidai užsidegtų, kaip jau ne kartą degė pesticidai kitose Lietuvos vietose? Cheminio gaisro dūmus vėjai nuneštų į sostinę.
Susekti - sunku
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Raimondas Sakalauskas neslepia nerimo: bendrovėms per sunkmetį bankrutuojant, ekologinių "minų" gali sparčiai daugėti.
"Didelės bendrovės atliekoms tvarkyti galbūt ras lėšų. Tačiau ką daryti senų automobilių ardymo aikštelėms, servisams, kurių šalyje yra daugybė ir kurie jau dabar vos verčiasi? Kas tvarkys naudotus automobilių filtrus, padangas ir daugybę kitų atliekų, kai šios firmelės bankrutuos?" - baiminasi R.Sakalauskas.
Dabar, prieš duodami leidimą bendrovei veikti, gamtos sergėtojai reikalauja, kad būtų numatyta, kaip bus tvarkomos atliekos, jei bendrovė bankrutuos. Jei ji turi pavojingų atliekų ar jas tvarko, aplinkosaugininkai reikalauja pateikti banko garantijas, kad pinigų joms sutvarkyti nestigs net bankroto atveju.
Aplinkos ministerijos regionų departamentų darbuotojai kasdien studijuoja interneto tinklalapį www.bankrotodep.lt, kur skelbiami bendrovių bankrotai - ar ten nėra aplinkosaugininkų "klientų".
Ūkio ministerijos, kuriai pavesta tvarkyti pavojingas atliekas, sekretorius Gediminas Rainys LŽ pasakojo, jog šios ministerijos lėšomis pastaraisiais metais sutvarkytos keleto bankrutavusių bendrovių atliekos. Pradėtas įgyvendinti Lietuvos pavojingų atliekų tvarkymo projektas, kurio vertė - daugiau kaip 18 mln. eurų.
"Nors lėšų stinga, tų bendrovių, kurios bankrutavo prieš keletą metų ar anksčiau, pavojingos atliekos bus sutvarkytos, - tikino G.Rainys. - O kad šių atliekų nesusidarytų ateityje, atsakingi aplinkosaugininkai - Vyriausybė juos įgaliojo kontroliuoti, kad bendrovės atliekų nesukauptų daugiau, negu leista pagal bankų garantijas."
Tačiau Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas R.Sakalauskas neslepia: susekti, kiek kuri bendrovė sukaupė atliekų, galėtų nebent tūkstantis seklių, o priversti jas sutvarkyti dar sunkiau. "Prieš bendrovių bankrotą savininkai turtą dažniausiai parduoda, o palieka tik skolas ir atliekas", - reziumavo R.Sakalauskas.
