Į kalėdinės eglės įžiebimo šventę susirinkusiems panevėžiečiams teko iškęsti ir švenčių laukimui visiškai netinkamą rudeniškai darganotą orą, ir nuobodų renginį. Eglės įžiebimo šventę ir kitus kalėdinius renginius šiemet organizuoja bendrovė „Aukštaitijos pramogos“. Projekto vadovas – Svajūnas Mackevičius, pats dainavęs ir eglės įžiebimo šventėje. Prie Swajaus prisijungė panevėžietė dainininkė Diana, miesto vaikų kolektyvai. Pakviesti atlikėjų iš kitų miestų organizatoriai teisinosi neturintys pinigų, nes kalėdiniams renginiams ir miestui puošti miesto Savivaldybė skyrė 100 tūkstančių litų.
Šventės scenarijų organizatoriai šiemet pasiskolino iš Vakarų: ledo luite įšaldytą Kalėdų eglę šiemet bandė pavogti žalias gauruočius Grinčas, o ją išgelbėjo Kalėdų Senelis. Ypatingų spalvų šventei suteikė tik įspūdingai atrodantis Kalėdų Senelis ir puikiai savo darbą atlikęs renginio vedėjas – Viešintų klojimo teatro režisierius Vytautas Germanavičius.
Kalėdų eglę įžiebęs Panevėžio miesto meras Povilas Vadopolas džiaugėsi, kad panevėžiečiai mokosi elgtis ekologiškai ir rodo pavyzdį kitiems miestams pirmą kartą puošdami ne nukirstą, o gyvą augančią eglę. Eglės įžiebimo akimirką užsižiebė ir papuošti Laisvės aikštės medžiai, prie centrinio fontano įrengti ledo vartai ir supokšėjo fejerverkai – žadėta staigmena panevėžiečiams.
Ragina grąžinti
Būti draugiškus gamtai šiemet ragina ir prekybos tinklas „Maxima“. Pirkėjams siūloma įsigyti gyvą eglutę vazonėlyje, o praėjus šventėms grąžinti ją gamtai – pasodinti lauke. Gyvų eglučių išsaugojimo akciją „Maxima“ vykdo pirmą kartą.
„Tai ir galimybė namuose džiaugtis žaliomis, mišku kvepiančiomis Kalėdomis, ir išvengti nemalonios procedūros – nudžiūvusio medžio išmetimo lauk“, – sako MAXIMA LT Įvaizdžio ir komunikacijos direktorė Lina Muižienė.
Iki sodinimo laiko eglutę išsaugoti nesunku, tereikia ją laikyti vėsioje patalpoje ir nepamiršti palaistyti. Lietuvos pirkėjams bus pasiūlyta per 5 tūkstančiai gyvų eglučių. Didžioji jų dalis užaugintos Lietuvoje, kitos atvežtos iš Lenkijos. Priklausomai nuo žaliaskarės aukščio, gyvų eglučių kaina svyruos nuo 29,99 iki 49,99 lito.
Eglutės nebrangsta
Gerokai mažesnes kainas ir tik Lietuvoje augintas eglutes nuo gruodžio 10 dienos panevėžiečiams siūlys Panevėžio miškų urėdija. Girininkijose eglučių jau galima įsigyti ir dabar, tačiau jomis kol kas domisi tik didesnės įstaigos ir organizacijos, pavieniai žmonės į girininkijas užsuka šventėms visai priartėjus.
„Pirkėjų dar nesulaukiame. Urėdijoje parduoti paruošime 100 medelių, – „Sekundei“ sakė Gustonių girininkijos girininkas Jonas Masiokas. – O ir ne eglučių kraštas esame, manau, kad gražesnių eglučių pirkėjai dairosi Žaliosios girios pusėje“.
Panevėžio urėdijos viešųjų ryšių specialistė Jolita Lukoševičienė sako, kad eglučių paklausa kasmet mažėja, todėl miškininkai jų branginti nesirengia.
Parduoti ketinama paruošti apie 3000 eglučių. Iki 2 metrų aukščio eglutė kainuos 10,17 lito, 2–3 metrų – 14,41 lito, 3–4 metrų –27,12 lito, 4–5 metrų – 44,07 lito. Norintieji įsigyti aukštesnę nei 5 metrų eglę už kiekvieną papildomą metrą turės primokėti 25,42 lito. Eglių šakos kainuos 1,70 lito.
Už savavališką eglučių kirtimą piliečiai baudžiami nuo 50 iki 100 litų bauda, pareigūnai – nuo 100 iki 300 litų. Praėjusiais metais Panevėžio miškų urėdijoje savavališkų kalėdinių eglučių kirtimo nebuvo nustatyta.
Prieš keletą metų buvęs pelningas prekybos eglutėmis verslas privačių miškų savininkų nebežavi. Miesto Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Buinauskienė sakė, kad dėl leidimo prekiauti kalėdinėmis eglutėmis kol kas nesikreipė nė vienas asmuo.
„Norinčiųjų gauti leidimą prekiauti eglutėmis kasmet sulaukiame ne anksčiau kaip gruodžio 15–16 dieną, – paaiškino specialistė. – Pernai išdavėme apie 20 leidimų“.
Pataria neskubėti
Ketinantiesiems iš anksto puošti namus etnologė Gražina Kadžytė sako norinti patarti neskubėti ir pernelyg nesižavėti prekybos centruose siūlomais pigiais blizgučiais. „Pamažu puošti namus savo rankomis gamintais mielais rankdarbėliais jau galima ir dabar, tik nereikėtų visko atlikti per vieną dieną, – „Sekundės“ skaitytojams pataria etnologė. – Tradicija įprasminti kiekvieną advento dieną atėjusi iš senų laikų, kai bet kuris žmogus mokėjo pasidaryti tai, ką dabar bemoka tik tautodailininkai“.
Advento vakarais susirinkę žmonės niekada nesėdėjo rankų sudėję – jie pynė, mezgė, rišo ir pamažu puošė savo trobas.
„Toks kasdienis rengimasis šventėms teikė daug džiaugsmo, smagu būtų jį pajusti ir dabar, – sakė G.Kadžytė. – Jei visi papuošalai pakabinami iškart, iš anksto įžiebiama eglė, to džiaugsmo Kalėdoms gali ir nebelikti“.
Pernelyg besižavintiems blizgiomis importinėmis puošmenomis etnologė siūlo prisiminti pasaką apie Žaliaspurgę: ant eglutės kabojusiu žibančiu berniuku labai žavėjosi viena mergaitė, tačiau atsidarius durims kilęs skersvėjis nudraskė visus blizgučius ir žavesys dingo.
„Todėl ir puoštis prieš Kalėdas mieliau savo rankomis darytais angeliukais“, – palygino etnologė.
Kopijuotojus sukritikavo
Tradicija namuose puošti eglutes Lietuvoje įsitvirtino 20 amžiaus 3-ajame dešimtmetyje. Pasak G.Kadžytės, tai buvo daroma Kūčių pavakary, prieš vakarienę.
„Eglutė buvo kaip stebuklas: kūčias valgydavo viename kambaryje, o jau po vakarienės atidarydavo duris ir kaip staigmeną šeimai parodydavo papuoštą eglutę. Tradicijos puošti eglę miestų ir miestelių centre Lietuvoje nebuvo, tai jau šių laikų išradimas.
„Augalo perkėlimas iš vienos gamtos vietos į kitą neturi jokios prasmės, nebent jei puošiamas natūraliai augantis augalas, – pasakojo etnologė. – Todėl panevėžiečių sumanymas puošti natūraliai augančią eglę tikrai sveikintinas. Kaip ir įsigalinti tradicija puošti dirbtines eglutes. Žinant, kad dabar telikę vos 10 procentų senolių laikais augusių miškų, dirbtinių eglučių puošimą galima būtų pateisinti.“
O štai sumanymą eglės įžiebimo šventės scenarijų pasiskolinti iš Holivudo filmo G.Kadžytė linkusi kritikuoti.
„Norėtųsi patarti savivaldybėms, kas jos laimindamos projektus rinktųsi originalias idėjas, – sakė etnologė. – Pats blogiausias dalykas yra kopijavimas, nes kopijuotojams neišvengiamai lieka tik elgetos dalis. Reikėtų susimąstyti, ką tas Grinčas reiškia mums, kas jo tėvas ir motina. Paklauskite Panevėžio žmonių, abejočiau, ar visi jį pažinos.“
Pasak etnologės, būtų malonu prie lietuviškos eglės sutikti lietuvišką Santa Klauso atitikmenį – ilgais kailiniais apsivilkusį Senį Kalėdą. Renginio organizatorių, kurie, susižavėję Kalėdų vogimo idėja , žalią gauruočių pakvietė į Panevėžį, G.Kadžytė norėtų paklausti: „Ar būtų geriau, jei Grinčui pasisektų Kalėdas pavogti ir jų išvis nebūtų?“
