Šernakiaulės tiktų kaimo turizmo sodybose

Ne vienoje užsienio šalyje kiaulės ir šerno hibridai auginami dėl subtilaus skonio mėsos, tuo tarpu lietuviai kol kas jais tik grožisi. Gyvulininkystės instituto ūkyje pagal veisimo programą užaugintos šernakiaulės, anot specialistų, labiausiai tiktų auginti kaimo turizmo sodybose. Tačiau kiaulių ir šernų hibridus būtų galima auginti ir mėsai. Pagrindiniu verslu toks užsiėmimas gal ir netaptų, tačiau papildomų pajamų šaltinis būtų garantuotas.

Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto ūkyje šiuo metu auginamos 6 šernakiaulės ir jaunikliai. Planuojama tęsti šių gyvūnų veisimo tyrimus su šernais kergiant įvairesnių veislių kiaules.

Lietuvoje pirmi tokie hibridai instituto bandomojoje fermoje Radviliškio rajone, Baisogaloje, buvo išvesti sukergus laukinius šernus ir Lietuvos vietines kiaules.

Šernakiaulių tiriamajai programai vadovaujanti instituto Gyvūnų genetikos ir veisimo skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja Violeta Razmaitė teigia, kad labiausiai šie hibridai vertinami dėl skoninių mėsos savybių.

Pirmieji jaunikliai

Mokslininkės duomenimis, Italijoje, Ispanijoje, Suomijoje ir Didžiojoje Britanijoje šernakiaulės auginamos mėsai. Tiesa, šiuos hibridus tenka auginti iki pusantrų metų, nes tik tokio amžiaus šie gyvūnai tinkami skersti.

Prieš keletą metų į Gyvulininkystės institutą atvykęs lietuvis ūkininkas teiravosi apie tokių hibridinių gyvūnų veisimo mūsų šalyje galimybes. Tuomet nuspręsta institute atlikti išsamius šernakiaulių veisimo tyrimus.

Pirmoji hibridinių jauniklių karta dienos šviesą išvydo 2006-aisiais. Nugabentais į žemės ūkio parodą „AgroBalt“ sostinėje jaunikliais negalėjo atsistebėti jos lankytojai.

Mėsa pranoksta kiaulės

Lietuvoje laukiniai šernai veisiasi laisvėje, tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje jie jau yra išnykę. Šioje šalyje šernai auginami tik nelaisvėje ir taip pat kergiami su kiaulėmis, nes vis didėja šių naminių gyvulių mėsos suvartojimas.

„Todėl mes turime unikalių galimybių veisti tokius hibridus, nes Lietuvoje šernai nėra išnykę“, – teigė V.Razmaitė. Auginant šernakiaules ūkyje, joms nereikia daug koncentruoto pašaro, tačiau norint skersti mėsai jas tenka šerti kur kas ilgiau nei kiaules.

„Ištyrus šių hibridų skonines, maistines savybes paaiškėjo, kad ši mėsa pranoksta kiaulės, – pasakojo mokslininkė. – Iš jų mėsos pagaminamos itin subtilaus skonio dešros.“

Hibridų mėsa – nepigi

Šerno mėsą vertino senosios Lietuvos gyventojai. Rasta įrašų, kad dar XVI amžiuje mokesčius Lietuvos iždui galima buvo mokėti ir šerno kumpiais – tokia ypatingo ir unikalaus skonio mėsa laikyta šerniena.

Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja V.Razmaitė mano, kad Lietuvos ūkiuose labiausiai tiktų tokius hibridus auginti siekiant pritraukti turistų.

„Šernakiaules auginti mėsai tenka ilgai, todėl pašarams išleidžiama nemažai lėšų. O dabar ūkininkai viską gerai paskaičiuoja. Be to, tokiai produkcijai ir paklausa mūsų krašte nėra labai didelė, nes hibridų mėsa nepigi. Todėl labiausiai tokiais gyvūnais turėtų domėtis agroturizmu užsiimantys verslininkai“, – sakė specialistė.