Katėms nereikia pavadėlio

Šiemet Vilniaus apskrityje laukinių ir naminių gyvūnų apkandžioti 1592 asmenys, iš kurių 392 vaikai iki 15 metų ir 1200 suaugusių žmonių. Per dešimt šių metų mėnesių, Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, į įstaigą kreipėsi 610 gyventojų, norėdami sužinoti, ką daryti įkandus naminiam ar laukiniam – nepažįstamam - gyvūnui.

Patvirtinus gyvūnų laikymo taisykles Vilniaus mieste, Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistams skambina gyventojai, kodėl Savivaldybės nurodymai ne tik nepadeda ramiai gyventi gyvūnų savininkams, bet sukelia papildomų problemų. Neseniai skambino sutrikusi katės šeimininkė, kuri, uždėjusi gyvūnėliui pavadėlį prieš vesdama į kiemą pasivaikščioti, buvo smarkiai apdraskyta. Kliuvo ir kitiems šeimos nariams – visi apdraskyti, o katė šiuo metu, kaip reikalauja taisyklės, yra izoliuota 10 parų ir veterinarijos specialistai stebi dėl pasiutligės. Visi apdraskyti šeimos nariai skiepijami nuo pasiutligės. Kaip aiškino Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Alvyra Blažytė, tokių iš dalies juokingų gyventojų skundų pastaruoju metu ypač padaugėjo. Mat gyventojai nesuprato nurodymo, kad su pavadėliu turi būti vedžiojami tik šunys, katėms to daryti nereikia.

Tačiau vyr. specialistės Alvyros Blažytės nuomone, svarbiausia, kad gyventojai skiepytų kates ir šunis kasmet, nes susirgus pasiutlige, išgyventi galimybės nėra nei gyvūnams nei žmonėms. Liga yra nepagydoma – mirtingumas yra 100 %. Todėl asmenys, turėję sąlytį su pasiutusiu gyvūnu ir laiku nepasiskiepiję, rizikuoja susirgti pasiutlige.

Pasiutligės virusas gali patekti į organizmo vidų pro labai mažus, kartais plika akimi net nematomus, odos ar gleivinių pažeidimus. Kiekvienas asmuo, apseilėtas pasiutusio gyvūno ir laiku nepasiskiepijęs, gali mirti nuo pasiutligės. Pasiutligės imunoprofilaktika nedelsiant atliekama tuomet kai, įkastas, įdrėkstas ir apseilėtas pasiutusių arba įtariamai pasiutusių gyvūnų, asmuo kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nemažai tokių nelaimių atsitinka išeiginėmis dienomis, ypač ilgaisiais savaitgaliais. Tokiomis dienomis nukentėję suaugusieji gali kreiptis į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės skubios traumotologinės pagalbos skyrių (Šiltnamių g. 29), o vaikai - į VŠĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninę (Santariškių g. 7) ir VŠĮ Antakalnio polikliniką (Antakalnio g. 59).

Pasiutligė yra pavojinga tuo, kad ligos pradžioje gyvūnas gali atrodyti sveikas ir maždaug savaitę prieš ligos požymių pasireiškimą savo seilėse jau gali turėti pasiutligės virusą. Šiuo laikotarpiu gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą ar gleivines, gali būti į žaizdą įneštas mirtinas virusas. Prasidėjus aktyviajai ligos formai, gyvūnai dažniausiai būna agresyvūs, gali kandžiotis, draskytis. Laukiniai gyvūnai gali nubėgti didelius atstumus, apkandžioti žmones arba naminius gyvūnus, ir šitaip ligos užkratą palikti su išsiskyrusiomis seilėmi. Kartais gyvūnai serga paralitine ligos forma, kurios metu būna ramūs, inkščia, laižo rankas, nemėgsta triukšmo ir šviesos ir dažnai pabėga iš namų kur nors tamsioje vietoje nugaišti.

Esant įtarimui, kad gyvūnas sirgo pasiutlige, jam nugaišus, reikia atlikti tyrimus. Laboratorijoje gavus teigiamus rezultatus, miesto, rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja teritorinį visuomenės sveikatos centrą ir atliekamas židinio tyrimas, išsiaiškinant visus kontaktavusius su pasiutusiu gyvūnu asmenis ir juos nukreipiant skiepijimuisi.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai ragina nepamiršti kasmet skiepyti savo mielų augintinių, nes pasiutligė vis dar nėra visiškai nugalėta liga tarp gyvūnų.