Apie ketinimus padėti karsakiškiečiams primena tik 1986-aisiais pastatytas tiltas ir įrengtas kelio ruožas. Vykdant žemės reformą po 1990 metų aplinkkelio statybos reikmėms rezervuota 30 metrų pločio žemės ūkio paskirties žemės juosta. Atkuriant žemės nuosavybės teises savininkams, grąžinamųjų sklypų ribos nustatytos įvertinant būsimam keliui paliktą žemės juostos padėtį.
Žadėjo blokuoti kelius
Aplinkkelį tiesti buvo numatyta prasidėti 2007 metais, šiems darbams Automobilių kelių direkcija buvo numačiusi 10 milijonų litų. Tačiau pradėti projektavimo darbų tada neleido gamtosaugininkai.
Toje vietoje, per kurią turėjo eiti aplinkkelis, esą plyti labai geros būklės mezofitų pieva, jos nieku gyvu negalima ardyti. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas tuomet Lietuvos automobilių kelių direkcijos paprašė ieškoti alternatyvių kelio tiesimo variantų, o aplinkkelio projektas įstrigo ilgam.
Nenorėję sutikti, kad pievoje besiveisiančiais vabalais rūpinamasi labiau nei žmonėmis, sukilo karsakiškiečiai. Susitikimuose su aplinkosaugininkais ir vietinės valdžios atstovais gyventojai pažadėjo, kad jei situacija nesikeis ir toliau bus spekuliuojama gamtos saugojimo idėjomis, jie bus priversti ryžtis kelių blokadai.
Surado alternatyvą
Šių metų rugsėjį VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto Aplinkos apsaugos skyrius parengė pakartotinį Karsakiškio aplinkkelio poveikio aplinkai vertinimą. Poveikio biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui vertinimas atliktas dviem skirtingiems techniniams sprendiniams: be estakados ir su estakada.
Nustatyta, kad estakada palengvintų faunos migraciją palei upę ir sumažintų naikinamų buveinių plotą. Gamtosaugininkai tinkamu pripažino variantą, pagal kurį aplinkkelio trasos pradžia – kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys 88,4 km ir 1,3 km ruožas sutampa su esamu keliu.
Toliau kelias driekiasi Lėvens upės link ir kerta ją 90,20 km Lėvens senvagių pakraščiu, greta retesnių pievų. Taip apsaugomas natūralių Lėvens senvagių kompleksas. Dėl aplinkkelio tektų iškirsti apie 1,5 hektaro miško. Lėvens upė yra saugoma kaip žuvų migracijos takas, todėl tiltas turėtų būti įrengtas taip, kad netrikdytų saugomų žuvų migracijos, nesudarytų patvankos ir kaskadų.
Planuojamas aplinkkelis įsiterps tarp regioninės reikšmės geoekologinės takoskyros – Melnikapievio miško ir Lėvens upės slėnio, formuodamas barjerą. Nutiesus aplinkkelį akustinė situacija Karsakiškio gyvenvietėje smarkiai pagerėtų. Į normas viršijančio triukšmo zoną patektų trys sodybos. Jų gyventojų langus numatyta pakeisti – įdėti tokius, kurie sulaikytų garsus.
Turės ir pėsčiųjų taką
„Apie aplinkkelio būtinybę kalbėti nebereikia, Karsakiškio žmonės jo laukia daugiau kaip dvidešimt metų, – „Sekundei“ sakė Karsakiškio seniūnė Nijolė Gaižiūnienė. – Padėtis tikrai sudėtinga, kelias eina beveik pro pat žmonių verandas, dėl didžiulio eismo čia atsitiko ne viena tragiška nelaimė. Ypač baisu dėl vaikų. Skubėdami į mokyklą jie turi pereiti labai judrią gatvę.“
Seniūnė tikino, kad žmonės, pro kurių namus turės eiti aplinkkelis, neprieštarauja, todėl keblumų dėl to neturėtų kilti. „Išsikelti iš namų tikrai niekam nereikės“, – garantavo N.Gaižiūnienė.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis kalbas apie užsitęsusį aplinkkelio tiesimą vadina druskos barstymu ant žaizdos.
„Aplinkkelis jau seniai turėjo būti, nebe šiandien jo reikia, vakar jis buvo būtinas, – tvirtino rajono vadovas. – Problemų dėl gamtosaugininkų reikalavimų dabar nebeturėtų kilti, bet darbai prasidės ne anksčiau kaip 2012 metais.“
Pasak P.Žagunio, nebekalbama ir apie 10 milijonų litų. Tikslesnė suma bus įvardyta parengus sąmatą, tačiau jau dabar aišku, kad Automobilių kelių direkcijai teks rasti daugiau nei 20 milijonų litų.
Rajono meras karsakiškiečiams turi dar vieną gerą naujieną. Kitais metais numatyta per gyvenvietę iki kapinių nutiesti pėsčiųjų taką. Automobilių kelių direkcija pinigus jam tiesti jau skyrė.
„Kol sulauksim aplinkkelio, bent pėsčiųjų takas pasitarnaus žmonių saugumui“, – tikisi P.Žagunis.
