Senasis planas neveiksmingas
LR teritorijos bendrasis planas yra erdvinio teritorijų planavimo dokumentas, nustatantis teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, užtikrinantis Lietuvoje galiojančių ir kuriamų strateginių planavimo dokumentų, turinčių erdvinę (teritorinę) išraišką, suderinamumą. Naujasis LR teritorijos bendrasis planas yra sistema, užtikrinanti šalies visų strategijų erdvinį integralumą.
LR teritorijos bendrojo plano tikslas – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis nustatyti šalies teritorijos erdvinio vystymo kryptis, naudojimo ir apsaugos prioritetus.
Birželio mėnesio pabaigoje vykusiame „Lietuva šiandien. Esamos būklės analizės etapas“ III Forume aptarti dabar esančio ir kol kas dar galiojančio senojo plano trūkumai bei ieškota sprendimų, kokius aspektus reiktų akcentuoti naujajame plane. Buvo nuspręsta, kad reikia parengti naują, funkcionalų planą – navigaciją visiems sektoriams ir sritims. Finansų ministerijos poziciją ir viziją pristačiusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė forume akcentavo, kad senasis plėtros planas buvo suformuotas, tačiau juo nė viena institucija nesinaudojo.
„Dokumentas, kuris buvo suformuotas nematant bendro vaizdo, bendro plano arba konkrečios teritorijos išvystymo, jis liko labai liūdnas ir vienišas ir našlaitis, niekas jo nevysto, tačiau apie tai nebuvo pagalvota. Buvo galvota labai siaurai, konkrečios investicijos kontekste“, – pabrėžė viceministrė.
Čia pat ji priminė, kad yra ir gerųjų investicijų, infrastruktūros, paslaugų pavyzdžių, tačiau ne visada jie siejosi su Lietuvos Respublikos bendruoju planu.
Bendrasis planas – navigacija
Plano iniciatorė ir organizatorė yra Aplinkos ministerija. Anot aplinkos viceministrės Rėdos Brandišauskienės, bendrasis planas yra reikalingas kaip įrankis, kurį naudotų kiekviena ministerija, planuodama plėtrą ir permainas savo kuruojamoje srityje. Be to, bendrasis planas yra gali padėti įgyvendinti tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.
„Norime, kad bendrasis planas būtų naudojamas kaip įrankis savo sektoriaus, savo srities strateginiams planams įgyvendinti. Taip pat mes matome bendrojo plano galimybes pasitarnauti įgyvendinant mūsų tarptautinius įsipareigojimus. Mes juos prisiimam, deklaruojam, esame tam tikroje prestižinėje valstybių grupėje ir prisiimame įsipareigojimus“, – teigia viceministrė.
Iniciatyva parengti naują bendrąjį planą džiaugiasi ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Jis forume pabrėžė, kad valstybė, rengdama naują bendrąjį planą, tobulėja ir juda į priekį visuose sektoriuose. Pasak K. Navicko, bendrasis planas yra tarsi navigacija, kuria galės naudotis kiekviena ministerija ir visi sektoriai, kurdami plėtros planus.
„Mes visą laiką kalbėjome, kaip vyks planavimo procesas, sutarėme pagrindinius principus, susiderinome su finansų ministerija, kad tai bus dokumentas, kuriuo grįsime ir būsimos finansinės perspektyvos nuo 2021 metų finansavimo kryptis. Pakankamai didelis siekis, tam reikia technologinio lankstumo, intelektinio susitelkimo, klasikinės, erdvinės, infrastruktūrinės ar gamtinės erdvės, tai yra ir dabar galiojančiame plane, tačiau šiuo metu jis yra keičiamas“, – pažymi aplinkos ministras.
Plano reikia skirstant investicijas
Finansų viceministrė L. Maskaliovienė forume pabrėžė, kad Finansų ministerijos užduotis, prisidedant prie bendrojo plano rengimo, užtikrinti, kad valstybės ištekliai būtų naudojami kuo efektyviau. Analizuodama anksčiau parengtas strategijas, anot L. Maskaliovienės, Finansų ministerija rado nemažai spragų, kurias būtina ištaisyti.
„Mūsų tikslas buvo visų strateginių dokumentų peržiūra ir vieningos sistemos, sąsajų vienų su kitomis atradimas, efektyvesnės valdymo kontrolės sukūrimas, kad matytumėte, kur judame ir nacionalinio, ir regioninio, ir konkrečios teritorijos planavimo procesų metu. Be abejo, planuojant biudžetą, būtina į visa tai atsižvelgti“, – akcentuoja finansų ministrė.
Ji tęsia, kad strategija, bendrasis planas, turėtų būti labai aiškus, kad pokyčiai ir finansai būtų planuojami tada, kada jų reikia. Turint bendrąjį planą, galima susieti sektorines regionines ir nacionalines strategijas, o tai, pasak viceministrės, reiškia, kad toje pačioje teritorijoje yra galimybė lyginti sprendinius ir žiūrėti, ar jie vienas kitą papildo.
„Turint bendrąjį planą, daug lengviau skaičiuoti kaštus, naudą, alternatyvas ir žiūrėti, pradedant nuo demografinės padėties, baigiant ekonomika ir strateginiais dalykais“, – aiškina L. Maskaliovienė.
Būdas pritraukti investicijų
Ūkio ministerijos atstovas viceministras Marius Skuodis forume akcentavo, kad bendrasis planas ir, svarbiausia, nuoseklus jo laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų norint į Lietuvą pritraukti investicijų. Anot viceministro, tarptautinėms kompanijoms, kurios ruošiasi Lietuvoje įsteigti savo filialus ar statyti gamyklas, labai svarbu žinoti, kokiu keliu eina mūsų valstybė, kiek ir kaip yra vystoma infrastruktūra, kokia yra mūsų šalyje yra ekonominė ir socialinė vizija.
M. Skuodžio teigimu, šiuo metu investuotojai teiraujasi, kokios galimybės Lietuvoje pradėti statyti gamyklą ar įkurti filialą, tačiau, kadangi nepaisoma senojo bendrojo plano, sunku rasti statyboms tinamą ir laisvą vietą.
„Net ir kalbant su merais, kurie skundžiasi, kodėl mes atvedam pas juos investicijų, mes taip pat galime paklausti, ar jie turi paruošę 10 – 15 ha sklypą? Tada pokalbis labai greitai nutrūksta“, – pasakojo M. Skuodis.
Jis tęsia, kad jeigu savivaldybėje yra laisvas žemės plotas investicijai, aplink nėra išvystytos infrastruktūros, o jei yra išvystyta infrastruktūra, žemės plotas neretai išnaudojamas netikslingai.
„Sąsaja su bendruoju planu atsiranda tokia: mes skaičiuojam, kad 2019 – 2021 metais mums reikėtų 10 – 15 ha 6 sklypų, 35 ha – dviejų, ir galbūt vieno didelio išvystytų žemės sklypų, 2022 – 2026 metais vėl atsiranda kiti poreikiai. Klausimas, ką mes turime dabar ir kur mes turime plėstis? Su kuo mes dirbame? Štai čia turėtų atsirasti sąsajos su bendruoju planu“, – akcentavo ūkio viceministras.
Anot M. Skuodžio, kuriant tolesnius planus, būtina atsižvelgti į visus aspektus: idealogiją, susisiekimą ir kitus.
Energetikoje dėmesys atsinaujinantiems energijos ištekliams
Energetikos ministerijos atstovas atstovas Egidijus Purlys pabrėžė, kad bendrąjį planą būtina derinti su naująja energetikos strategija. Anot jo, Energetikos ministerijai labai svarbu, kad bendrajame plane bus atspindėta sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklų projektais, taip pat naujų elektrinių įrengimas, elektros tiekimo kabeliais infrastruktūros tobulinimas (reaguojant į klimato kaitos problemą), suskystintų dujų terminalo projekto vystymas toliau plečiant infrastruktūrą. E. Purlys tęsė, kad atsinaujinanti energetika, rengiant bendrąjį planą, energetikoje turi būti prioritetinė sritis.
„Ir individualios saulės elektrinės, ir didesnės elektrinės. Taip pat ir vėjo parkas Baltijos jūroje – šiam projektui reikalingas ypatingas dėmesys, nes vėjo vystymui potencialios teritorijos yra labai svarbios, nuo to priklauso ir rezultatai. Be to, kartu su Susisiekimo ministerija plėtojame elektromobilių infrastruktūrą. Dar didelis prioritetas yra teikiamas urbanizuotose teritorijose centralizuoto šilumos tiekimo vystymui. Mes turime unikalias sąlygas kuo daugiau vartotojų prijungti prie centralizuotų tinklų ir tikrai sieksime, kad ta koncentracija didėtų“, – planus vardijo energetikos viceministras.
Derina naujų kelių ir geležinkelių tiesimą
Susisiekimo ministerijos planuose, kaip buvo pristatyta forume, yra Rail Baltica projektas, kuris susijęs su galimybe išplėsti sektoriaus rinkas. Šį projektą ministerija skirto į kelias dalis: Lenkija – Kaunas, Kauno mazgas, Kaunas – Latvija, Vilnius – Kaunas. Kiekvienoje iš šių dalių, anot ministerijos, jau vyksta darbai. Dar vienas geležinkelių projektas – koridoriaus nuo Baltarusijos iki Klaipėdos elektrifikavimas (jau yra traukinys Minskas – Vilnius, kuris važiuoja elektra). Taip pat planuojama elektrifikuoti ruožą nuo Radviliškio iki Šiaulių ir ruožą Radviliškis – Šiauliai – Klaipėda. Planuojama tai padaryti iki 2022 – 2023 metų.
Susisiekimo ministerija patvirtino, kad planuojama gerinti elektromobilių infrastruktūrą: norima įrengti 28 didelės galios ir 100 mažesnės galios viešųjų automobilių krovimo prieigų. Anot ministerijos, keliuose planuojama įrengti ir kelis suslėgtų gamtinių dujų papildymo punktus. Be to, kuriami ir naujų kelių Lietuvoje projektai, norima atnaujinti Palangos oro uosto kilimo taką, sutvarkyti laivų uostą.
Akcentuojama, kad šalia visų infrastruktūros plėtimo darbų planuoja tose vietose sutvarkyti ir aplinką: nepalikti iškastų griovių ar supiltų žemių kalnų.
Prašo daugiau poligonų
Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas forume pabrėžė, kad ministerija į bendrąjį planą norėtų perkelti vieną prioritetą, pagrindinį Krašto apsaugos ministerijos darbą, agresijos atgrąsimą.
„Kiekvienas veiksmas – dalinių steigimas, plėtra, infrastruktūros gerinimas – yra šalies saugumo prieš agresorius garantas. Šiuo metu kaip tik vyksta didžiulė plėtra ir tai susiję su bendruoju planu. Mes steigiame krašto apsaugos teritorijas, išrinkome kelis miestelius, kuriose bus išvystyti paviljonai. Tai reiškia, kad kariuomenė perima teritorijas iš savivaldybių ar kitų subjektų, kur mes viešosios partnerystės būdu vystysime infrastruktūrą. Visa plėtra susiveda į vieną bendrąjį planą“, – apie planus kalbėjo viceministras.
Anot jo, rengiant bendrąjį planą, reikia atsižvelgti krašto apsaugą ir išskirti teritorijas, kuriose galėtų treniruotis vietos ir NATO pajėgų kariuomenės, taip pat išvystyti arba išplėsti infrastruktūrą, kad gynybos pajėgos galėtų atvykti į mūsų šalį ir čia viešėti, kol vyksta mokymai.
Reikalinga geresnė infrastruktūra
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas pabrėžė, kad rengiant bendrąjį planą, būtina išskirti žmogaus gerovę ir sveikatą. Anot jo, svarbu užtikrinti, kad žmogus turėtų galimybę sveikatai maitintis, sportuoti ir gyventi geroje, švarioje aplinkoje.
„Fizinis aktyvumas, rekreacinės zonos, kaip žmogus gali fiziškai aktyviai judėti, kur jis gali kvėpuoti švariu oru – tai yra pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įtraukti į bendrąjį planą“, – pabrėžė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.
Jis tęsia, kad, pavyzdžiui, tiesiant kelią, būtų atsižvelgta, kiek bus ar nebus sumažinta triukšmo, sklindančio gyventojams, atsižvelgti į galimą oro taršą.
Kultūros ministerijos atstovai forume kalbėjo apie būtinybę suteikti gyventojams galimybes laisvai pasiekti kultūrinius taškus arba atokesnėse vietovėse sukurti, paskatinti kultūros centrus ar panašius darinius.
