Seminaro dalyviai diskutavo, kaip pagerinti Lietuvos upių padėtį ir koks galėtų būti šalies užtvankų likimas. Šiandien jie lanko Vilniaus užtvankas ir aptaria jų poveikį aplinkai.
Užtvankos, aplinkosaugininkų teigimu, ne tik kliudo žuvims migruoti, bet ir kenkia augmenijai, prastina upių vandens kokybę. Ilgainiui jos tampa bešeimininkės, ir dėl pasitaikančių avarijų gali nukentėti žmonės ir jų turtas.
Vienas pagrindinių Aplinkos ministerijos tikslų, įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą, pasak viceministro Martyno Norbuto, – iki 2021 m. pasiekti gerą šalies paviršinių vandens telkinių būklę. Todėl reikia atsižvelgti į užtvankų poveikį šiai būklei. Jas išardžius būtų sudarytos tinkamos sąlygos upių ekosistemai. Europos Sąjungos šalyse išgriauta daugiau kaip 3 tūkstančiai užtvankų.
Lietuvoje yra apie 1400 užtvankų, tačiau iki šiol dar nėra apibendrintų tikslių duomenų. Dėl to nukenčia ir visas sprendimų priėmimo procesas.
Kaip sako aplinkos apsaugos specialistai, Lietuvoje užtvankos pernelyg sureikšminamos. Daugeliu atvejų jas reikėtų laikyti nereikalingais ir demontuotinais statiniais, o ne vertingais kultūros paveldo objektais. Kaip rodo JAV patirtis, sprendžiant užtvankų daromą žalą ekosistemoms, aplinkosaugos ir kultūros paveldo interesus galima suderinti.
