2014–2020 metų nacionalinės pažangos programoje numatyta, kad iki 2020 metų Lietuvoje tokie pirkimai viešajame sektoriuje turėtų sudaryti 50 procentų visų vykdomų pirkimų. Tai atrodo gana realu, vertinant įstatyminę bazę ir šiandienes viešųjų pirkimų tendencijas. Optimizmo suteikia ir tai, kad sėkmingas žaliųjų viešųjų pirkimų pavyzdys įkvepia vis daugiau atsakingo verslo atstovų, o vienu iš esminių prekės, paslaugos ar darbų pasirinkimo kriterijų vartotojams tampa produkto „draugiškumas aplinkai“.


Viešasis sektorius skatina „žaliąsias“ tendencijas

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas įsitikinęs, kad žalieji viešieji pirkimai tampa vis svarbesni socialinei ir ekonominei Europos Sąjungos raidai, o viešasis sektorius turi lemiamos reikšmės formuojant „žaliąsias“ tendencijas. Inicijuodamos žaliuosius pirkimus, viešosios institucijos skatina pramonę plėtoti žaliąsias technologijas bei skatina prekių gamintojus, paslaugų tiekėjus kurti kuo daugiau aplinkai palankių produktų.

„Be jokios abejonės, žalieji viešieji pirkimai yra itin svarbūs, siekiant aplinkos politikos tikslų, susijusių su klimato kaitos problemų sprendimu, išteklių naudojimu ir tvariu vartojimu bei gamyba. O žinant, kiek daug viešojo sektoriaus lėšų išleidžiama prekėms ir paslaugoms Europoje, šio sektoriaus pirkėjai reikšmingai prisideda prie tvarumo tikslų įgyvendinimo. Kaip? Pirmiausia, tiesiog pirkdami prekes, paslaugas ir darbus, kurių poveikis aplinkai mažesnis“, – sako aplinkos viceministras.

Biuro įranga, transporto priemonės, valymo priemonės ir paslaugos, maitinimo paslaugos, statybos darbai ir kt. – visa tai viešasis sektorius gali pirkti, taikydamas aplinkos apsaugos kriterijus. Tokiu būdu akivaizdžiai sumažinamas valdžios institucijų veiklos poveikis aplinkai.

Padeda sutaupyti

Žalieji viešieji pirkimai suteikia galimybę taupyti lėšas ateities perspektyvoje.

„Perkant išmintingai galima sutaupyti medžiagų, energijos, sumažinti atliekų kiekį, sumažinti taršą, – ir išsaugoti aplinką, taip skatinti vartotojus taikyti darnaus elgesio modelius. Perkant produktą, svarbu atsižvelgti ne tik į jo kainą ir kokybę, bet ir į viso produkto gyvavimo ciklo sąnaudas.

Pavyzdžiui, perkant energiją arba vandenį taupančią buitinę techniką, galima sumažinti komunalinių paslaugų sąskaitas“, – teigia aplinkos viceministras M. Norbutas.

Valstybės sektoriui – privalomai, verslui – savanoriškai

Šiandien valstybinis sektorius, pirkdamas prekes ar paslaugas, privalo atsižvelgti į aplinkosaugos aspektus. Privačios verslo įmonės tai gali daryti savanoriškai. Tačiau šiuo metu didėjantis dėmesys aplinkos apsaugai ir augantis vartotojų sąmoningumas rinktis „žalesnes“ prekes ir paslaugas, skatina verslą pasitempti.

„Viešojo sektoriaus subjektai, vykdydami žaliuosius pirkimus, gali sumažinti aplinką teršiančių dujų emisiją, aplinkai daromą neigiamą poveikį, prisidėti prie darnaus gamtinių išteklių naudojimo, sumažinti atliekų susidarymą, skatinti inovacijas, didinti pramonės konkurencingumą. Tačiau ne mažiau svarbu būti pavyzdžiu privatiems vartotojams, ir verslininkams, tenkinant piliečių lūkesčius“, – sako aplinkos viceministras M. Norbutas.

Martynas Norbutas

Šiemet – ne mažiau nei pusė „žaliųjų“ pirkimų

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, siekdamos pagerinti aplinkos apsaugą, imasi priemonių, kurios ribotų atliekų susidarymą, skatintų švarias technologijas ir gamybą produktų, kurie gali būti perdirbami ir pakartotinai naudojami. Žalieji viešieji pirkimai – vienas iš racionalių ir veiksmingų sprendimų tai įgyvendinti.

Siekiant skatinti žaliųjų pirkimų plėtrą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė dar 2010 metais nustatė žaliųjų pirkimų tikslus 2017–2020 metų laikotarpiui. Kiekvieniems metams yra nustatytas aplinkos apsaugos kriterijų taikymo procentas, kurį turi pasiekti perkančiosios organizacijos, vykdydamos viešuosius pirkimus, ir perkantieji subjektai, vykdantys pirkimus vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje. Skaičiuojant pagal skaičių ir pagal vertę, 2018 metais numatyta ne mažiau kaip 45 procentai tokių pirkimų, ne mažiau kaip 50 procentų – 2019 ir 2020 metais.
Kada „žalias“ yra „žalias“?

Lietuvoje pirkimas pripažįstamas ,,žaliu“, kai prekė, paslauga ar darbai atitinka visus tai prekei, paslaugai ir darbams nustatytus LR aplinkos ministro patvirtintus minimalius aplinkos apsaugos kriterijus. Beje, be privalomų minimalių kriterijų, pirkimo vykdytojas į pirkimo dokumentus gali įrašyti vieną, kelis ar visus patvirtintus išplėstinius aplinkos apsaugos kriterijus arba kitus papildomus pirkimo vykdytojo nustatytus aplinkos apsaugos kriterijus.

Atsižvelgiant į naujai priimtus teisės aktus, mokslo ir technikos pažangą, naujų technologijų taikymo pramonėje galimybes, nuolat peržiūrimi esami ar nustatomi nauji aplinkos apsaugos kriterijai.
„Lietuvoje taikomi žaliųjų pirkimų kriterijai yra parengti Europos Komisijos bendrųjų žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų pagrindu. Dauguma kriterijų yra atkeliavę iš pripažintų ekologinių ženklų kriterijų. Turint galvoje, kad žalieji pirkimai gali atlikti svarbų vaidmenį vystant žiedinę ekonomiką, nustatyti aplinkos apsaugos kriterijai yra vertinami ir su žiedine ekonomika susijusiais aspektais“, – teigia aplinkos viceministras M. Norbutas.

Foto: Shutterstock

Postūmis – sąmoningas vartotojas

Svarbu nepamiršti ir dar vienos svarbios grandies – vartotojų. Šiuo atveju sąsajos akivaizdžios: kuo daugiau vartotojų, suinteresuotų rinktis aplinkai palankius produktus, tuo aktyviau į visus viešuosius pirkimus bus įtraukiama „žaliųjų“ kriterijų. Kuo daugiau bus vykdoma žaliųjų viešųjų pirkimų, tuo bus aktualiau rinkai pasiūlyti aplinką tausojančių produktų.

Ne mažiau svarbu ir vartotojų sąmoningumas. Toli gražu ne visi vartotojai suvokia, kad kai kurie jų vartojimo įpročiai didina tokias visuotines problemas kaip klimato kaita. Norint pakeisti dabartinę netausaus vartojimo situaciją, vartotojai turėtų būti informuojami ir šviečiami, kaip labiausiai jie padėtų aplinkai.

Augant vartojimui, dėl neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, pramonės įmonių keliamos taršos, didėja poveikis aplinkai, ypač sparčiai auga atliekų kiekis. Vykdant žaliuosius pirkimus, galima padidinti pirkimus prekių, kurių sudėtyje yra perdirbtų medžiagų, o tai skatintų sąvartynų mažėjimą.
Pasak aplinkos viceministro, vartotojai turi turėti galimybę imtis reikiamų veiksmų ir jausti, kad jų veiksmai yra svarbūs. „Vartotojai privalo žinoti, kodėl jie turi rinktis prekes ar paslaugas, kurios yra draugiškos aplinkai, kokios prekės, paslaugos ar darbai yra palankūs aplinkai, kaip naudoti įsigytą produktą ir kaip jį pasibaigus tarnavimo laikui neteršiant aplinkos pašalinti“, – sako M. Norbutas.


Ekologiniai ženklai – svarbus veiksnys

Viešojo pirkimo vykdytojams rengiant technines specifikacijas ir sutarčių sudarymo kriterijus bei tikrinant atitiktį nustatytiems reikalavimams, ekologiniai ženklai atlieka svarbią funkciją.

Yra daug ekologinių ženklų, kuriais siekiama padėti vartotojams nustatyti aplinkai palankius produktus. Siekiant standartizuotai perteikti informaciją apie teigiamas produkto aplinkosaugos savybes, sukurta daug įvairių tipų ekologinių ženklų. Ekologinių ženklų kriterijų pagrindą sudaro vienas kuris nors parametras arba platesni produkto poveikio aplinkai moksliškai pagrįsti ir apimantys visą produkto gyvavimo ciklą tyrimai.

Dažniausiai naudojami kelių kriterijų ženklai yra ES ekologinis ženklas (gėlė), Šiaurės šalių gulbės ženklas ir mėlynojo angelo ženklas. Vienkartiniai ženklai grindžiami vienu arba daugiau (ne) atitikties kriterijų, siejamų su konkrečiu dalyku, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumu. Šio tipo ženklai yra ES ekologiškų maisto produktų ženklas arba „Energy Star“ ženklas (skirtas biuro įrangai). Konkrečių sektorių ženklams priskiriamos miškų ūkio sertifikavimo sistemos, taikomos tokių organizacijų kaip FSC (Miškų priežiūros taryba) arba PEFC (Miškų sertifikavimo pripažinimo programa). Kiekvieno iš minėtųjų ženklų kriterijai skelbiami viešai.