Pastatai pagal energinį naudingumą skirstomi į 9 klases: A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G. Aukščiausia yra A++ klasė, kuri nurodo, kad pastatas beveik nevartoja energijos.
Aukštesnė energinio naudingumo klasė
Nuo 2018 m. sausio 1 d. naujai statomiems pastatams jau taikomi A+ klasės energinio naudingumo reikalavimai. Tačiau jie taikomi tik tiems pastatams, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį pateiktas po 2018 m. sausio 1 d., o kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – statybos darbai pradėti po 2018 m. sausio 1 d. kitaip tariant, visiems statiniams, kuriems statybų leidimai išduoti arba kurie pradėti statyti iki Naujųjų metų, naujieji reikalavimai netaikomi.
Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas aiškina, kad įsigalioję reikalavimai nėra naujiena, nes apie po truputį keliamus pastatų energinio naudingumo reikalavimus jau buvo pranešta 2012–aisiais.
Anot jo, pagal direktyvą 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, visos valstybės privalo nusistatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus naujiems ir esamiems (modernizuojamiems) pastatams. Jie nustatomi atsižvelgiant į sąnaudų atžvilgiu optimalius lygius ir turėjo įsigalioti iki 2017 metų. Sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintą metodiką. Lietuvoje sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai apskaičiuoti 2012 metais. Tačiau naujieji energinio naudingumo reikalavimai buvo pradėti taikyti daug vėliau.
„Dar 2012 metais, kada buvo atlikti skaičiavimai, optimalus lygis naujiems pastatams atitiko reikalavimus, keliamus A energinio naudingumo klasės pastatams. Tačiau A klasė tapo privaloma tik nuo 2016 metų lapkričio. Kaip parodė Europos Sąjungos praktika, šalyse, kuriose nebuvo pasinaudota galimybe numatyti pereinamuosius laikotarpius aukštesnių energinio naudingumo reikalavimų įgyvendinimui, t. y. jie įsigaliojo iš karto, rinka patyrė nemažą šoką ir nesugebėjo tinkamai vykdyti nustatytų reikalavimų“, – prisimena T. Baranauskas.
Todėl reikalavimai buvo nustatyti 2012 metais, tačiau numatant laipsnišką jų kilimą kas 2 metus, taip palaipsniui pereinat nuo C klasės reikalavimo (jis Lietuvoje buvęs 2012 metais) iki A ++ klasės reikalavimo (beveik nulinės energijos pastatai) (planuojama pradžia – 2021 metais).
Siekiama atsisakyti tradicinių šildymo sistemų
Aplinkos ministerijos specialistas tęsia, kad minėtoje direktyvoje taip pat numatyta, jog ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai. Taip pat, kad po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, jog tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai.
Projektuojant beveik nulinės energijos pastatus, siekiama sumažinti statinio energijos poreikį ir išsaugoti tinkamą, komfortabilų mikroklimatą jo viduje. Kai didinama pastato šilumos izoliacija, gerinamos jo atitvarų savybės, tobulinami rekuperatoriai, kurie šilumą, išsiskiriančią nuo karšto vandens, patalpose esančių žmonių, veikiančių buities prietaisų, vėdinimo metu perduoda į vidų tiekiamam orui.
Statant beveik nulinės energijos statinius galų gale pasiekiamas lūžis, kai galima atsisakyti tradicinės šildymo sistemos. Šiuo metu projektuojamuose A+ klasės pastatuose dar įrengiamos šildymo sistemos, tačiau šaltuoju metų laiku jomis naudojamasi vis mažiau. Kaip tvirtina Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Energetikos katedros lektorė dr. Rūta Mikučionienė, mažiau ir rečiau naudojantis tradicinėmis šildymo sistemomis, mažinamos kuro sąnaudos ir aplinkos tarša. Mažesnis oro ir atmosferos užterštumas nedaro tokio didelio poveikio augalams, gyviems organizmams, turi mažiau įtakos ekosistemos grandinėje.
Anot lektorės, A, A+ energinio naudingumo pastatuose ypač populiaru rinktis ir alternatyvų energijos šaltinį (pavyzdžiui, saulės modulius), kuris poveikio aplinkai neturi ar jis yra labai nežymus.
Sandarūs, bet gerai vėdinami pastatai
Lietuvai šiuo metu A+ klasės energinio naudingumo pastatai yra didelis žingsnis siekiant sumažinti CO2 dujų išsiskyrimą į aplinką. Kaip aiškino Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) lektorė Odeta Viliūnienė, skirtumas tarp A ir A+ klasių iš esmės yra minimalus. A+ klasės pastatai turės būti dar mažiau pralaidūs šilumai, sandaresni, bet geriau vėdinami ir naudoti kuo mažiau energijos.
„Norint užtikrinti gerą atmosferą, mažai energijos naudojančiuose pastatuose būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimo ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą. Tam neišvengiamai reikės galingesnių, bet mažiau energijos vartojančių rekuperatorių“, – pasakojo O. Viliūnienė.
Anot jos, svarbiu kriterijumi tampa ir energijos vartojimo efektyvumo rodikliai, t.y., energijos kiekis patalpų bei vandens pašildymui ir kitoms sistemoms. Daugiau reikšmės projektuojant turės ir pastato forma, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, rūsių ir balkonų įrengimas, šiluminiai tilteliai ir kiti sprendimai. O. Viliūnienė akcentuoja, kad dėl šių priežasčių didesnis iššūkis tenka projektuotojams.
„Jie turi gilintis ir į medžiagas, ir į išplanavimą, nuolat sekti rinkoje esančius produktus. Įsigilinti į skaičiavimo pasikeitimus, sertifikavimo reikalavimus, surinkti informaciją ir pasiruošti tinkamą modelį“, – komentavo KTU Statybos ir architektūros fakulteto lektorė.
Jaučiamas specialistų trūkumas
Keičiantis energinio naudingumo pastatų reikalavimams, O. Viliūnienės teigimu, atsiranda projektuotojų, kurie nespėja taip greitai prisitaikyti prie pasikeitusių pastatų standartų. Anot jos, pastaruoju metu jaučiamas ir tam tikros konkrečios srities, projektuojant pastatą, specialistų trūkumas. Pavyzdžiui tokių, kurie galėtų apskaičiuoti ilginių šilumos tiltelių šilumos perdavimo koeficientus, o tai yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, keliamų A klasės statiniams. Skaičiuojant, kiek pastatas gali prarasti šilumos (projektinius savituosius šilumos nuostolius), turi būti įvertinti ilginiai šilumos tilteliai tarp pastato pamatų ir išorinių sienų, durų, angų perimetrų, tarp pastato sienų ir stogo, fasadų išoriniuose ir vidiniuose kampuose ir pan.
Tokių specialistų rengimas priklauso nuo to, kiek į pastatams vis keliamų energinio naudingumo reikalavimų procesą atsižvelgia Lietuvos universitetai, kurie ruošia projektuotojus ir inžinierius. Anot lektorės O. Viliūnienės, mokslo įstaigos turi prisitaikyti prie pokyčių ir užpildyti darbo rinką reikiamais specialistais.
„KTU Statybos ir architektūros fakulteto studentai dar studijų metu imasi realiuose projektuose modeliuoti būsimus šilumos nuostolius, yra mokomi apie pastatų energetines klases ir dalis dar neatsiėmę diplomo jau dirba, rengdami šiuos projektus. Jie į darbo rinką ateina jau galvodami apie šios klasės reikalavimus“, – pasakojo lektorė.
Aukštesnė kaina
Keliant energinio naudingumo reikalavimus pastatams, kyla ir tokių pastatų kaina. KTU lektorės O. Viliūnienės teigimu, išlaidos tokių pastatų statybai turėtų išaugti iki 5 proc., todėl statytojai aukštesnės energinio naudingumo klasės pastatus ar butus tokiuose pastatuose parduos brangiau.
„Tikriausiai visiems suprantama, kad kuo aukštesnė namo klasė, tuo didesnė jo kaina. Mūsų skaičiavimais, A klasės gyvenamo namo statybos išlaidos yra maždaug 10 - 15 procentų didesnės nei B klasės namų. Projektuojant A klasės pastatus, naudojamos efektyvesnės termoizoliaciniu požiūriu medžiagos, įrenginiai, taip pat pabrangsta pats projektas, nes atsiranda tam tikros dalys, kurios yra privalomos: sandarumo užtikrinimas, priverstinis vėdinimas, reikalavimai kokybei. Tad šis scenarijus vėl neišvengiamai kartosis, tik šį kartą ne taip skausmingai. Prognozuojama, kad A+ klasės namo statybos išlaidos, lyginant su šiuo metu statomų A klasės namų, išaugs maždaug 3-5 procentais“, – aiškino specialistė.
Tačiau ji pabrėžė, kad investicijos į tokį būstą atsipirks be abejonės, nes mažiau lėšų reikės skirti būsto šildymui.
Taikoma ne visiems pastatams
Kaip jau buvo minėta, A + energinio naudingumo klasės reikalavimai pastatams galioja nuo šių metų sausio 1 dienos. Kaip informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, pastato projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, tarp jų ir dėl energinio naudingumo, prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą (SLD) tikrina savivaldybių administracijų ir kitų institucijų įgalioti atstovai. SLD išduodamas tik tada, kai statinio projektui pritarė visi jį privalėję patikrinti subjektai. VTPSI specialistai statybos metu tikrina, ar statinys statomas pagal projekto sprendinius.
Nustačius neatitikčių, nurodoma, ką būtina pataisyti. Baigus pastato statybą ir prašant išduoti statybos užbaigimo aktą ar patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, statytojas turi pateikti pastato energinio naudingumo sertifikatą (kai jis privalomas), o išduodant statybos užbaigimo dokumentą tikrinama pastato atitiktis projektui.
Pabrėžiama, kad energinio naudingumo reikalavimai netaikomi gamybinės paskirties pastatams, maldos namams ar mažos kvadratūros priestatams (mažiems (iki 50 m2). Taip pat sodo nameliams, vasarnamiams ar kitiems poilsio nameliams ir kitiems pastatams, išvadintiems LR Statybos įstatyme.
