Ruošiasi keisti aplinkosaugininkų požiūrį
Seimui pritarus regioninių aplinkos apsaugos departamentų reformai, Aplinkos ministerijos vadovas dalijasi vizijomis, kaip atrodys aplinkosaugos sritis po reorganizacijos. Aplinkos ministras K. Navickas teigia, kad pirmiausia bus orientuojamasi į pačią kontrolės kultūrą.
„Aplinkos apsaugos inspektorius, atėjęs į įmonę ar tikrindamas gyventoją pagal skundą, pirmiausia, nebaustų, o įspėtų ir suteiktų konsultaciją. Jei, aišku, nekyla didelis pavojus gamtai arba žmonių sveikatai. <...> Matome, kad kartais ir dėl smulkių pažeidimų mūsų pareigūnai pasitelkia baudos instrumentą. Jis yra geras, bet jį reikia naudoti kaip antrinę priemonę. Nes, pirmiausia, viską galima išspręsti tinkamai paaiškinus“, – įsitikinęs ministras.
Jis taip pat užsimena, kad darant aplinkos apsaugos sritį efektyvesnę, gali sumažėti bendrųjų funkcijų, tačiau didelių etatų mažinimo nėra numatoma.
„Tą tokią analitinę dalį mes formuosime iš esamų specialistų, naujų žmonių priimti neplanuojame. Tiesiog persiskirstys funkcijos, nes tikrai turime žmonių, kurie daug metų dirba sistemoje, žino procedūras. Mes turime ir nemažai įmonių, kuriose yra vykdoma daug tyrimų, pasitelkiant technologijas, pavyzdžiui, poveikis vandeniui, orui. <...> Tai inspektoriai galėtų pasitelkti į pagalbą tyrėjus, kurie galėtų atlikti tuos sudėtingus procesus“, – apie planus kalba K. Navickas.
Miškai vis dar skaldo visuomenę
Vis dar daug diskusijų kelia urėdijų reforma. Kalbėdamas apie tai aplinkos ministras sako, kad nerimauti, jog po reformos bus kertama daugiau miškų, nėra pagrindo.
„Didžiausias nerimas keliamas ir visuomenę bandoma suaudrinti keliant klausimą, kad pasikeitus miškų valdymo struktūrai, iš Lietuvos dings miškai. Tai noriu pasakyti, kad įstatymas ta apimtimi, kuris reglamentuoja miškų kirtimo apimtis, kaip jos yra nustatomos, kiek mediena yra prekiaujama, tai šita apimtimi nesikeičia“, – akcentuoja aplinkos ministras.
Tiesa, dėl užsitęsusių šios įmonės vadovo paieškų ministras optimistiškas. Anot jo, skubėti nėra kur, o galutinis terminas, kada turėtų atsirasti įmonės vadovas, yra vasario mėnuo: „Mes turėsime peržiūrėti reikalavimus, bet labai kartelės vadovui nuleisti tikrai nenorime, nes pirminiame konkurse galėjo aplikuoti tik didžiųjų įmonių vadovai, tai natūralu, kad nė vienas neatitiko reikalavimų. Kodėl mes nenorime nuleisti kartelės? Nes ta įmonė, valstybinė miškų urėdija, bus didžiausia pagal savo turtą įmonė Lietuvoje. <...> iš kitos pusės, gali būti vadovavimo patirtis ir didelės įmonės departamentui <...>.“
Anot K. Navicko, yra kompetentingų žmonių sistemos viduje, kurie gali laikinai vadovauti šiai įmonei, todėl skubotų sprendimų dėl pastovaus vadovo priimti neketinama.
Keisis saugomų teritorijų sistema
Reformos aplinkosaugos srityje nesibaigia. Be urėdijų ir regioninių aplinkos apsaugos departamentų reorganizacijų planuojama pertvarkyti ir saugomų teritorijų sistemą. Reformos priešininkai teigia, kad užsimota įgyvendinti permainas, kurios dar nėra aiškios ir einama nežinoma kryptimi. Aplinkos ministras K. Navickas sako, kad vizija yra aiški ir judama teisinga kryptimi.
„Aplinkos ministerija vykdė pakankamai plačias diskusijas ir konsultacijas, kaip turėtų atrodyti saugomų teritorijų sistemos modelis. Tikslai yra tokie: mes norime sutelkti iš esamų darbuotojų kompetencijas regioniniuose centruose, kad, tarkime, iš EK yra planai daryti kokio vabzdžio monitoringą, tai specialistas, kuris jį darys, turi turėti apie tą vabzdį žinių, o universalių ekologų yra labai nedaug. Tai tokių specialistų turėjimas viduje jau leidžia tą patį darbuotoją įtraukti į platesnę teritoriją“, – aiškina pašnekovas.
Ministras tęsia, kad jau yra aiškūs ir Aplinkos ministerijos prioritetai. Anot jo, saugomos teritorijos yra labai svarbios regionų plėtrai, turizmo skatinimui, taip pat svarbi gyvoji gamta, visos Natura 2000 saugomos teritorijos, kraštovaizdžio apsauga ir ekologinis švietimas. Taip pat yra siūloma, kad regioniniai parkai būtų suskirstyti į 4 regioninius centrus, nes tokiu atveju tuose centruose galės būti po architektą, teisininką ir kitų specialistų, kurie aptarnautų didesnę teritoriją.
Planuojami atlyginimų kėlimai
Reformos turėtų padėti spręsti kitą didelę problemą – darbuotojų aplinkosaugos srityje atlyginimų didinimą. K. Navicko teigimu, miškų kategorijos darbuotojams atlygimai turėtų būti suvienodinti su gaunančiais aukštesnius atlygimus, aplinkos apsaugos inspekcijose numatomas apie 10 proc. atlyginimų kilimas, saugomose teritorijose keliais procentais daugiau.
„Čia reikia turėti omenyje, kad valstybinis sektorius neveikia kaip verslo, nes atsiranda politiniai interesai, kai norima išlaikyti žmones darbo vietose. Tas atlyginimų augimo greitį lėtina. Bet radus tinkamas struktūras, mes turime pasiekti, kad tie atlyginimai būtų padorūs“, – komentuoja ministras.
