Šventėje vyks Japoniško sodo pristatymas, dekoratyvinių karpių ir karosų paleidimo į tvenkinį akcija kartu su Japonijos ambasados atstovais, rytietiškų menų (tapybos, tekstilės, keramikos bei kt.) kūrėjos Jūros Audronės Vaškevičiūtės kūrybos paroda bei edukacinė ekskursija po japonišką sodą, į kurį patenkama per Vingio parką.
Šventėje ypač laukiami mažieji botanikos sodo lankytojai, kurie padės paleisti į tvenkinį žuveles.
Nuo seniausių laikų japonai natūralių uolų apsuptas vietas laikė dievų buveinėmis. Šias šventas vietas supdavo medžių guotai ir vanduo. Iš šių Shinto įsitikinimų ir kildinamos pirmosios japoniškos
sodininkystės tradicijos. Vėliau didelę įtaką japonų sodų menui turėjo budizmas. Sodai buvo kuriami kaip rojus, o vėliau – ir kaip visatos modelis. Įvairios medžiagos buvo naudojamos kaip simboliai: akmenėliai ar skalda simbolizuoja upes, didesni akmenys – salas ar kalnus, o nedideli medžiai – ištisus miškus.
Vilniaus universiteto botanikos sode 2012 m. buvo atidarytas Japoniškas sodas. Ši unikali vieta buvo sukurta padedant Japonijos ambasadai Lietuvoje bei tarpininkaujant dviejų sodų kūrėjams iš
Japonijos – Hajime Watanabe bei Hiroshi Tunoda. Sode be gausybės japoniškų augalų, buvo įrengtas upelis su kriokliu ir tvenkinys su vėžlio formos sala, apžvalginiai takai bei įkurdinti mažosios
architektūros elementai (akmeniniai žibintai, tiltelis, suoleliai, arbatos gėrimo namelis ir kt.).
Šis sodas – tai klasikinio Japoniško sodo pavyzdys Lietuvoje, lyg nedidelė Japonijos dalelė mūsų šalyje.
Balandžio mėn. pabaigoje čia pražysta nuostabūs sakurų ir pirmieji rododendrų žiedai. Šalia Japoniško sodo su meile ir išmone sukurtas didelis rododendrynas.
