Biržų regioninio parko apžvalgos bokštas
Pakilus į daugiau nei 30 metrų aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę, prieš kais atsiveria kvapą gniaužianti panorama, karstinių ežerėlių vaizdai. Vienu metu aikštelėje telpa apie 40 žmonių. Lankytojų patogumui bokšte įrengti suoleliai.
Virš medžių viršūnių iškilusi Kirkilų kaime pastatyta valties formos konstrukcija iš betono, metalo ir medžio yra vienas unikaliausių ir brangiausių tokių tipo statinių Lietuvoje.
Lankymasis bokšte yra nemokamas, tačiau visi norintys paaukoti gali įsigyti regioninio parko lankytojo bilietą. 5 dienas galiojantis bilietas vienam asmeniui kainuoja eurą, mėnesinis bilietas – 5 eurus.
Kirkilų karstiniai ežerėliai
Prie apžvalgos bokšto šliejasi Kirkilų karstiniai ežerėliai. Tai viena prie kitos įgriuvusios, vandeniu užpildytos smegduobės, sudarančios vieną vandens baseiną. Jų skersmuo gali siekti daugiau nei 35 metrus, o gylis - apie 12 metrų.
Tai yra unikalūs ir didžiausi tokio tipo Lietuvos ežerai, pasižymintys unikalia flora ir fauna.
„Ežerėliuose gyvena lydekos, kuojos, ešeriai, raudės. Įdomu tai, kad šiame vandenyje nėra daug deguonies. Jis telkiasi vandens paviršiuje, giliau – nėra. Žuvys turi prisitaikyti prie tokios aplinkos“, - pasakoja Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas.
Tamsus, tačiau pakankamai skaidrus įgriuvų vanduo vasarą pakeičia spalvą. Dėl čia gyvenančių purpurinių sierabakterijų kolonijų, šiltuoju metų laiku jis nusidažo raudonai.
Kiek toliau, prie Kirkilų karstinių ežerėlių, nutiestas ir specialus takas, leidžiantis iš arti apžiūrėti šiuos vandens telkinius, pelkėms būdingą augmeniją ir gyvūniją.
Karvės ola
Biržų rajone, Karajimiškio kaime, gamtos mylėtojai gali apžiūrėti Karvės olą. Šiai unikaliai piltuvo formos karstiniai smegduobei 1996 metais suteiktas geologinio gamtos paminklo vardas.
Karvės ola – didžiausia ir žymiausia mūsų šalies smegduobė. Jos gylis siekia 12,6 metro, skersmuo – apie 11 metrų. K. Baronas pabrėžia, kad šios unikalios įgriuvos matmenys nuolat kinta.
Spėjama, kad Karvės olai gali būti daugiau nei 200 metų.
Nusileidus mediniais laipteliais galima matyti olą, kurios sienos sudarytos iš dolomito, gipso ir kitų uolienų.
K. Baronas pasakoja, kad ankščiau pavadinimus smegduobėms suteikdavo patys krašto gyventojai, geologai. Manoma, kad Biržų krašte egzistuoja daugiau nei 9000 įgriuvų.
„Jų yra daug, todėl visoms suteikti vardus būtų labai sudėtinga. Nemaža jų dalis taip ir lieka bevardės“, - paaiškina K. Baronas.
Geologiniam gamtos paveldui yra priskirtinos ir Biržų rajone atsivėrusi Lapės ola, Ievos duobė.
Netoli Karvės olos lankytojai gali apžiūrėti ir iš jos dugno ištrauktą dolomito uolieną, kuriai, kaip spėja specialistai, gali būi daugiau nei 380 milijonų metų.
Velniapilio uola
Padvariečių kaime, netoli Nemunėlio upės, nusileidę mediniais laipteliais keliautojai gali apžiūrėti unikalią dolomitinę atodangą – Velniapilio uolą.
Velniapilį sudaro trapios devono periodo jūrinės ir lagūninės kilmės uolienos. 1964 metais šiai atodangai suteiktas geologinio gamtos paminklo statusas. Uolienose galima išvysti ir maždaug vieno metro pločio angą – karstinės kilmės olą.
Lankytojų patogumui netoli atodangos įrengti mediniai pėščiųjų takai, atokvėpio aikštelės, suoleliai. Susiorientuoti padės rodyklės ir informaciniai stendai.
Legendose pasakojama, kad Velniapylyje gyvenęs velnias, čia užuovėją rasdavę moterų užguiti vyrai.
Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Nemunėlio Radviliškio miestelyje galima apžiūrėti ir Švč. Mergelės Marijos bažnyčią.
Klasicizmo elemntų turintis statinys yra unikalus dėl savo sienų. Statybai panaudotas ne tik mūras, bet ir dolomito plokštės.
„Jos surinktos iš Nemunėlio atodangų. Įdomu tai, kad nei vienas akmuo, uoliena nėra vienodas – skiriasi jų spalvos, tekstūra, ornamentai“, - aiškina K. Baronas.
Nors pirmoji koplyčia šioje vietoje buvo pastatyta dar 1719 metais, bėgant laikui dėl pasikartojusių gaisrų bažnyčią teko ne vieną kartą perstatyti.
Muoriškio atodanga
Valstybiniame Nemunėlio – Apaščios geologinio draustinio teritorijoje, netoli sienos su Latvija, driekiasi daugiau nei 80 metrų ilgio, 7,5 metrų aukščio Muoriškio dolomito atodanga.
Spėjama, kad čia esančioms trapioms uolienoms gali būti daugiau nei 350 - 370 milijonų metų.
„Atidžiau pažvelgus čia matyti visi žemės sluoksnių raštai. Patamsėjimai, vingiavimai žymi tektoninių lūžių vietas. Vienam uolienų sluoksniui susidaryti prireikia tūkstančių metų“, - rodydamas į spalvingas plokštes pasakoja K. Baronas.
Specialistas pabrėžia, kad Muoriškio atodangos formos nuolat kinta, todėl sunku kalbėti apie tikslią jos apimtį: „Uolienas ardo šaltis, vanduo - formos nuolat keičiasi. Tai yra natūralūs gamtos procesai. Geologai tokias dinamiškas, neapželiančias atodangas vadina „gyvomis“.
Čia keliautojai gali ne tik pasigrožėti Nemunėlio upės vaizdais, bet ir pasimėgauti virš atodangos augančio pušų, drebulių, beržų ošimu. Kad būtų patogiau nusileisti nuo stataus šlaito, pasiekti uolienas, svečiams įrengti mediniai laipteliai, turėklai.
Biržų pilis
Taip pat lankytojai gali apžiūrėti istorinį ir architektūrinį paminklą – Biržų pilį.
Ši bastiono tipo tvirtovė yra geriausiai išsilaikęs tokio tipo statinys visoje Šiaurė Rytų Europoje. Manoma, kad pilis pradėta statyti apie 1586 metus. Statybas inicijavo Kristupas Mikalojus Radvila Perkūnas. Jos turkusios beveik 14 metų.
Dabar stovintis statinys yra senosios pilies rekonstrukcija. Čia keliautojai gali apžiūrėti unikalią ekspoziciją, apsilankyti muziejuje, išlikusius gynybinius griovius ir tiltus.
Legenda byloja, kad statant pilį vienas jos kampas nuolat sugriūdavęs - buvęs užkeiktas. Prakeiksmą galėjusi panaikinti tik auka Perkūnui. Žiniuonis pataręs per pilnatį pilies sienoje užmūryti jaunavedžių porą. Pora turinti sutikti laisva valia pasiaukoti. Tai įvykdžius prakeiksmas panaikintas, o pietryčių pilies kampas stovi iki šiol, atlaikęs visus karus ir negandas.
