Pagramančio regioninio parko lankytojų centrą galima rasti Malūno g. 2, Ringių k., Tauragės r.
Saugomose teritorijose jau daugelis nacionalinių ir regioninių parkų turi lankytojų centrus, kurie skirti parkų vertybėms pristatyti bei teikti informaciją lankytojams.
Pagramančio regioninis parkas – Akmenos ir Jūros upių slėnių kraštovaizdžio parkas. Išskirtinis slėnių bruožas – kabantys tiltai, jungiantys upių krantus. Stačiuose šlaituose gausu atodangų, skardžių. Labai vertingi natūralūs miškais apaugusiomis pakrantėmis upeliai (Jūros ir Akmenos upių intakai): Lylava, Alanga, Vynija, Aušbruva, Šunija, Bremena, Sermas, Dabrupis. Itin įdomu plaukti baidarėmis srauniąja Akmenos upe, kurioje gausu slenksčių ir akmenų.
O ar teko matyti Akmenos „Didžiąją rėvą"? Kas nežino, tai rėva yra akmenuotas upės slenkstis. Ledynų tirpsmo metu šiose apylinkėse buvo suformuoti didžiuliai kloniai. Žemiausioje terasoje formavosi dabartinė upės vaga. Akmenos upės nuolydis yra 2-3m/km, todėl upė su galinga jėga plauna dugne esančias nuogulas ir smulkias smėlio ir molio daleles, plukdydama žemyn. Prieš „Didžiąją rėvą“ ilgą laiką buvusi sąsmauka neleido toliau nuplukdyti išplaunamų riedulių. Taip Akmena šioje vietoje sukrovė akmeninį slenkstį, šiandien vadinamą „Didžiąja rėva“.
Šio krašto upių slėnių šlaitai pasidabinę piliakalniais, pilkapiais, senkapiais – praeities liudininkais. Slėnių kraštovaizdį paįvairina aukštapelkės. Daugybė retų rūšių augalų auga Plynosios aukštapelkėje, kurioje įrengtas pažintinis takas. Ši pelkė suteikia prieglobstį retiesiems augalams: kupstinei kūlingei, aukštajai gegūnei, paprastajam kardeliui, plunksninei pliusnei. Pelkės, apypelkio miškai, žolių turtingi eglynai sudaro galimybes įvairiausiems augalams ir gyvūnams. Augalų nevalia skinti, bet pasigėrėti jų žydėjimu išties įdomu.
Pagramančio regioniname parke nuo seno žmogaus gyvenimui svarbiausi buvo slėniai ir pačios upės. Paupių piliakalniai (Indija, Pagramantis, Matiškiai...), senkapiai, pilkapiai liudija, kad ši teritorija buvo nuo seno gyvenama.
