Kaltas gali būti per šaltas vanduo
Ketvirtadienio popietę žurnalistai buvo pakviesti atvykti į Verkių regioninį parką, prie Balsio ežero. Čia trejus metus buvo vykdomas rainuotųjų vėžių populiacijos reguliavimo projektas, kurio metu invazinius atėjūnus bandyta įveikti pačiomis įvairiausiomis priemonėmis: pradedant gaudymu, plėšriųjų žuvų įveisimu ir net krėtimu elektra. Panašu, kad tokios priemonės davė rezultatų – invazinių vėžių Balsio ežere beveik nebe pagaunama. Šio ežero pakrantėse prieš kelias dienas buvo užmesti bučiukai ir laukiama, kiek pavyks pagauti invazinių vėžių. Vis dėlto visi ištraukti bučiukai buvo tušti.
Kaip teigė šio projekto vykdytojai, Balsio ežere rainuotųjų vėžių gaudymas per metus buvo organizuotas tris kartus, tris metus iš eilės. Baigiantis projektui daroma išvada, kad pritaikytos vėžių naikinimo priemonės buvo veiksmingos, tačiau dar penkerius metus vyks stebėsena, ar šių vėžių populiacija neatsigauna.
„Balsio ežere buvo sukurtos dirbtinės neršyklos ešeriams, kad būtų pagerintos jų dauginimosi sąlygos. Taip pat buvo introdukuoti paauginti unguriukai, tikintis, kad jie taip pat įneš savo indėlį mažinant rainuotųjų vėžių populiaciją“, - sakė K. Arbačiauskas.
Tai, kad rainuotųjų vėžių ketvirtadienio popietę visiškai nepagauta, mokslininkas nesiryžo vertinti vienareikšmiškai, nes, jo teigimu, tai galėjo lemti keli dalykai.
„Prieš vykdant šitą projektą Balsio ežere, prie kurio dabar esame, šių vėžių buvo pakankamai gausu – tūkstančiai.. Per trečius projekto vykdymo metus yra aiški pagaunamų vėžių mažėjimo tendencija. Buvo mėginta gaudyti, bet nepagauta. Galima būtų sakyti, kad vykdomos priemonės yra labai geros ir mes sugebėjome juos išnaikinti. Visgi nereikia būti naiviems, kad pavyko taip paprastai ir lengvai juos išnaikinti. Manyčiau, kad šiuo atveju pagrindinė priežastis, kodėl nepavyko pagauti vėžių, nepakankamai šiltas vanduo. Vėžiai aktyviai maitinasi, kai vandens temperatūra pakyla aukščiau 14-15 laipsnių. Tačiau kad prie jų populiacijos pamažinimo vykdomas projektas prisidėjo, abejoti netenka“, - kalbėjo Gamtos tyrimų centro darbuotojas.
Jis spėjo, kad projekto vykdymo metu pagauta apie 4 tūkst. rainuotųjų vėžių.
Gali visiškai išnaikinti vietinius vėžius
Kuo gi rainuotieji vėžiai tokie pavojingi, kad mokslininkų nuotaikos nelinksmos? K. Arbačiausko teigimu, šių vėžių daroma žala išties didelė.
„Rainuotieji vėžiai daro įtaką vandens gyvūnų bendrijoms, pavyzdžiui, gali suėsti kai kuriuos moliuskus, gali pamažinti kai kurių rūšių vabzdžių lervų gausumą, jie gali pakeisti augalų bendrijas tose vietose, kur gyvena. Aš didžiausią pavojų matyčiau dėl jų daromo poveikio mūsų europiniams vėžiams: plačiažnypliams ir siauražnypliams. Ten, kur patenka rainuotieji vėžiai, ilgainiui europiniai vėžiai išnyksta. Rainuotieji vėžiai, kaip mano mokslininkai, atnešė į Europą vėžių marą, grybinę ligą, kuri europiniams vėžiams yra mirtina“, - sakė mokslininkas.
Paklaustas, ar vėžius atėjūnus galima įveikti, jis pripažino, kad juos visiškai išnaikinti beveik neįmanoma, tačiau apriboti jų populiaciją būtina.
„Visiškai išnaikinti rainuotuosius vėžius nėra paprasta ir tikriausiai nerealu, nebent būtų leistos drastiškesnės priemonės, pavyzdžiui, chemija. Ilgainiui jie vis tiek išlieka ir tose vietose atkurti plačiažnyplių vėžių populiaciją yra niekinė tikimybė. Teks su tuo susitaikyti, kad rainuotųjų vėžių visiškai išnaikinti nepavyks, tačiau, be jokios abejonės, reikia per visuomenės švietimą siekti to, kad jie toliau nebūtų platinami“, - teigė mokslininkas.
Sureaguota per vėlai
„Be abejonės, sureaguota buvo per vėlai, tačiau tuo metu, kai atsirado, suvokimas, kad invazinės rūšys yra blogai, Europoje ne taip greitai atėjo. Dar buvo tik kalbos. Dabar suprantama, kad vertybė yra vietinė įvairovė – invazinės rūšys yra nepageidautinos. Anuo laiku žmonės rūšis kilnojo iš vienos vietos į kitą. Truputėlį per vėlai sureaguota. Antra vertus, galbūt galimybių kontroliuoti rainuotųjų vėžių populiaciją nebuvo tiek daug“, - svarstė Gamtos tyrimų centro specialistas.
Jis pateikė Norvegijos pavyzdį. Kai norvegai nustatė vieną vietą, kur žymėtieji vėžiai (atvežtinė rūšis) pasirodė, jie juos išnaikino nedelsdami. Tam buvo panaudotos cheminės priemonės. „Lietuvoje tokie dalykai neleidžiami ir tai jau būtų per vėlu daryti“, - sakė K. Arbačiauskas.
Rainuotieji vėžiai Lietuvoje pirmą kartą pasirodė 1994 metais Ruškio ežere, Rietavo savivaldybėje. Ten juos greičiausiai įleido žmogus. Mokslininkai konstatuoja, kad šie vėžiai Lietuvoje išplito upėmis, esančiomis arčiau Lenkijos - Šešupę, Nemuną. Skaičiuojama, kad jie gali gyventi iki 40-ties didžiųjų Lietuvos ežerų.
GRYNAS.lt siūlo peržiūrėti filmą apie Lietuvoje gyvenančius vėžius.
