Baisiausia padėtis buvo nepriklausomybės pradžioje
Praėjusiais metais Gamtos tyrimų centro, Klaipėdos ir Vilniaus universitetų ichtiologai ištyrė daugiau kaip 80 Lietuvos ežerų ir tvenkinių. Tyrimų rezultatai pranoko lūkesčius: daugelio tirtų vandens telkinių žuvų išteklių būklė pasirodė esanti gera ar labai gera.
Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas pasakoja, kad gera situacija buvo iki nepriklausomybės, o vėliau ji esą prastėjo.
„Atgavus nepriklausomybę turėjome suirutę visose valdymo grandinėse, taip pat ir gamtosaugoje. Nuo 1990-ųjų iki 2000-ųjų buvo labai baisus brakonieriavimas, kai ištekliai upėse ir ežeruose buvo nusiaubti. Dabar jie atsikuria –tai pastebėjome po sugriežtintų baudų už nelegalią žvejybą. Sulig šių baudų sugriežtinimu ežeruose padidėjo žuvies vidutinis dydis. Tai reiškia, kad šios priemonės buvo veiksmingos. Situacija Lietuvos ežeruose tikrai gerėja“, – tikina T. Virbickas.
Specialistas svarsto, kad tai gali būti susiję tiek su sumažėjusiomis brakonieriavimo apimtimis, tiek su verslinės žvejybos nutraukimu. „Kita vertuos, tuose ežeruose, kur žvejai verslininkai šeimininkavo sąžiningai, būklė ir toliau išliko gera. Tuo metu kituose ežeruose, deja, matome, kad situacija krypsta tikrai nepageidautina kryptimi. Tie, kurie vaikosi vienadienės naudos, žuvų išteklius ežeruose nustekena labai greitai“, – pridūrė GRYNAS.lt pašnekovas.
Kaip tyrė Lietuvos ežerus ir tvenkinius
Pasak jo, mažesniuose ežeruose statoma mažiau tinklų ir žvejojama tik vieną kartą, o didesniuose ežeruose tyrimai atliekami kelis kartus per metus, taip pat naudojamas didesnis tinklų kiekis įvairiose vietose. Vėliau vyksta pirminis duomenų surinkimas: sugaunamos žuvys yra išrūšiuojamos pagal rūšį, ilgį ir pan.
„Taip pat nurodoma, kokio diametro akimis sugautos tam tikros žuvys, pagal žvynus nustatomas žuvų amžius. Vėliau duomenys suvedami į duomenų bazes, vyksta skaičiavimai, kokia galima biomasė ir žuvų produkcija ežere. Tai – ganėtinai sudėtingas procesas“, – tvirtina T. Virbickas.
Ichtiologai šiuos tyrimus atlieka vasarą, po žuvų neršto. „Žuvys turi sugrįžti į savo buveines, kuriose maitinasi, nes per nerštą jos būriuojasi, susibruka vienoje ar kitoje ežero pusėje. Jei tyrimai būtų atliekami neršto metu, galima sugauti tik vienos rūšies žuvų. Taigi tyrimas atliekamas nuo liepos pradžios iki spalio pabaigos“, – pridūrė T. Virbickas.
Kurie ežerai žuvingiausi
Tyrimą atlikusius mokslininkus nustebino žvejų mėgėjų labai intensyviai naudojamo Zaraso ežero žuvingumas – žuvų biomasė čia siekia net 155 kg/ha, o tai kelis kartus daugiau, nei panašiuose šio regiono ežeruose. Vienas įdomiausių tyrinėtų ežerų – Sartai. Jis yra vienas iš nedaugelio šalies ežerų, kuriame gyvena gausi upinių žuvų – salačių – populiacija, čia sugaunami įvairaus amžiaus šamai, sterkai. Vadinasi, šios žuvys čia sėkmingai išneršia, o jų jaunikliai turi geras sąlygas maitintis ir augti.
GRYNAS.lt T. Virbicko pasiteiravus, prie kurių ežerų žvejams verčiausia važiuoti žvejoti, jis atsakė: „Kiekvienas žvejas turi savo mylimą vietą ir gali sakyti, kad jo ežere žuvies yra daugiau. Iš principo ežerai skiriasi: vieni yra gilūs, kiti seklūs. Sekliuose gali būti daugiau lydekų, gilesniuose – seliavų. Ežerai yra skirtingi, todėl viename daugiau šansų sugauti vienos rūšies žuvų, kitame – kitos.
Lyginant kaip pakito žuvų ištekliai per kelerius metus, nustatyta, kad ežeruose pastebimai padaugėjo lynų, plėšriųjų žuvų, sugaunami stambesni ešeriai.
Ypatingą dėmesį skirs žuvų išteklių atkūrimui
Tyrimų rezultatai rodo, kad yra ir skurdesnių ežerų, pavyzdžiui, Galuonų ar Uolio, kur vyrauja menkavertės ar smulkios žuvys. Ežeruose, kuriuose buvo leidžiama verslinė žvejyba – Luodyje, Kretuone, Metelių ežere, – jaučiamas neigiamas šios žvejybos poveikis, sugaunami mažesni karšiai arba jų daug mažiau, smulkesni ešeriai.
Įvertinus mokslininkų suriktus duomenis matyti, kad ganėtinai gera padėtis yra Almajo (Ignalinos rajonas), Daugų (Alytaus rajonas), Galvės (Trakų rajonas), Ilgio (Varėnos rajonas) ežeruose. Vidutinė būklė yra Aiseto (Molėtų rajonas), Asalnų (Ignalinos rajonas), Kretuono (Švenčionių rajonas), Lūšių (Ignalinos rajonas), Švento (Zarasų rajonas) ežeruose. Bloga padėtis fiksuota Skaisčio (Trakų rajonas), Metelio (Lazdijų rajonas) ežeruose ir sąlyginai Balskų tvenkinyje, esančiame Tauragės rajone.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas teigia, kad tuose ežeruose, kuriuose buvo vykdyta verslinė žvejyba, žuvų išteklių būklė yra bloga: verslinių žuvų ištekliai Makio ežere yra pereikvoti, absoliučią daugumą ežere gyvenančių žuvų sudaro smulkios kuojos ir aukšlės, žuvų bendrijos pusiausvyra akivaizdžiai pažeista.
„Makio ežero žuvų išteklių būklė yra bloga, todėl verslinė žvejyba čia negali būti vykdoma. Metelio ežere nurodomas galimas 2460 kg žuvų išgaudymo limitas, tačiau konstatuojama, kad Metelio žuvų ištekliai yra eksploatuojami pernelyg intensyviai. Apskaičiuota, kad vertingų verslinių žuvų produkcija Metelio ežere (0,2 kg/ha) yra 20 kartų mažesnė, nei vidutinė 2011-2013 m. tirtuose stratifikuotuose ežeruose. Jame bent 3-4 metus neturėtų vykti karšių verslinė žvejyba, nes išteklių kaitos tendencijos labai grėsmingos“, – sako V. Graičiūnas.
Nuo šių metų visuose šalies ežeruose verslinė žvejyba, išskyrus specializuotą seliavų, stintelių, ungurių ir upinių nėgių, uždrausta. Aplinkos ministerija šiais metais ypatingą dėmesį ketina skirti ežerų, kuriuose buvo vykdoma verslinė žvejyba, žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai.
Pasak Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo, ištekliai natūraliai atsistato labai lėtai, todėl kartais ežerus reikia žuvinti.
„Kai kuriuose ežeruose reikia žuvinimo ir tai paspartina atsistatymo procesą, pavyzdžiui, plėšriųjų žuvų ar lynų. Be žuvinimo ištekliai atsistatytų negreitai. Tačiau žuvinti galime ne visur, nes kai kurie vandens telkiniai yra išnuomoti ir jų žuvinti mes negalime, bet tai įsipareigoja daryti žvejybos plotų naudotojai ar nuomininkai“, – GRYNAS.lt kalbėjo V. Graičiūnas.
