Krūtininiai, pilviniai ir analinis pelekai gelsvi, nugarinis ir uodeginis – pilki. Prieš nerštą nugara darosi juoda, pilvas ir pelekai įgauna raudoną ir oranžinę spalvą. Patinams ant žvynų ir ant galvos atsiranda smulkių baltų karpų. Žvynai stambūs. Žiobrio burna yra savotiška, apatinė ir gali išsikišti kaip dumplės. Pagal žiotis jį labai lengva atskirti nuo kitų Lietuvos upėse gyvenančių žuvų.
Įdomu yra tai, kad žiobris kaip ir lašiša ar šlakys yra priskiriama praeivių žuvų grupei, migruojanti nerštui iš jūros į upes ir upelius. Lietuvoje dalis žiobrių į Kuršių marias atplaukia dar rudenį, dalis jų čia žiemoja, kita dalis jau vėlyvą rudenį ar žiemą po truputį kyla upėmis aukštyn link nerštaviečių. Kita dalis žiobrių nuo balandžio pradžios intensyviai iš Baltijos jūros per Kuršių marias, čia neužsilaikydami, plaukia neršti į upes (Miniją, Jūrą, Dubysą, Nerį, Šventąją) bei jų intakus. Po neršto grįžta į jūrą. Pastačius Kauno HE užtvanką, Kauno mariose susidarė vietinė žiobrio populiacija, kuri neršti migruoja į Nemuną, o maitintis - į Kauno marias.
Taip pat dalis žiobrių lieka didesnėse upėse, sudarydami smulkias vietines žiobrių populiacijas. Dėl to kai kurie ichtiologai teigia, kad žiobris priskirtinas ne praeivių, o tik pusiau praeivių žuvų grupei.
Žiobriai paplitę labai plačiai ir manoma, kad gali sudaryti keletą porūšių ir formų. Pagrindinis porūšis paplitęs Šiaurės ir Baltijos jūrų baseinuose (Emsės, Elbės, Veichselio, Vyslos, Nemuno, Dauguvos upėse, Pietų Švedijoje ir Suomijoje, taip pat Ilmenio, Volchovo ir Ladogos ežeruose). Azovo, Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinuose gyvena kiti porūšiai. Jūroje žiobriai gyvena apysūrio vandens plotuose, daugiausia arti upių žiočių. Žiobriai negyvena šiaurės Švedijos ir Suomijos upėse.
Lietuvoje žiobrių yra Kuršių mariose ir praktiškai visuose didesnėse upėse: Nemune, Neryje, Minijoje, Jūroje, Šešuvyje, Dubysoje, Aukštaitijos Šventojoje ir kitose. Žiobriai mėgsta žvirgždėtas, kietu dugnu vietas, laikosi maždaug 1 - 2 m gilumoje. Žiobriai neršia gegužės mėnesio antroje pusėje - birželio pradžioje, ikreliai išleidžiami ant žvirgžėto dugno. Patelių vislumas siekia iki 20 000 – 30 000 ikrelių. Po neršto suliesėję žiobriai plaukia Nemunu žemyn į jūrą, o išsiritę jaunikliai pasilieka upėje, kur minta planktonu, suaugę daugiausia dugno gyvūnija – vabzdžių lervomis, moliuskais, vėžiagyviais, rečiau vandens augalais. Žiobriai užauga iki 30 cm, rečiau iki 40 cm ilgio ir 0,5 – 1 kg svorio. Maksimalus matuotas žiobrio kūno ilgis (pagal FishBase) siekia 50, 0 cm, svoris – 1,4 kg, o amžius – 15 metų.
Žiobris yra svarbi upių ir apysūrio vandens pramoninė žuvis. Nepaisant to, kad jo žuvienoje yra daug ašakų, žuviena yra labai skani. Anksčiau jų migracijos metu prie Nemuno būdavo švenčiamos „žiobrinės", tačiau 1982 m., uždraudus specializuotą žiobrių žvejybą bei mėgėjišką žūklę upėse, ši šventė buvo apmirusi. Pagausėjus žiobrių ištekliams, vėl leidžiama mėgėjiška licencinė žūklė bei verslinė žūklė Kuršių mariose. Entuziastų dėka nuo 2005 metų vėl organizuojamos „žiobrinės“ Kriūkų miestelyje (2015 m. vyks gegužės 24 d) , Šakių rajone, bei šiemet ir Nidoje (2015 m. vyks gegužės 2 d., šeštadienį). „Žiobrinės“ Kriūkuose turi labai senas tradicijas ir ši šventė yra kaip vietinės kultūros paveldo objektas.
Meškeriotojai mėgsta žiobrį gaudyti dėl jo stiprumo bei savotiško gaudymo būdo, naudojant palaidynę meškerę. Norint pagauti žiobrių, reikia gan gerai pažinti upę bei žiobrio elgseną. Žiobris žvejojamas ramesnėse upių vietose, kur gelmė yra ne daugiau 2-3 metrų, kur yra sūkuriai ir grįžtama srovė, didesniuose ar mažesniuose duburiuose, esančiuose greta pagrindinės tėkmės ir turinčiuose kietą smėlio ar žvyro dugną. Europos rekordų lentelėje nurodoma, kad registruotas didžiausias žiobris svėrė 2,325 kg ir buvo sugautas Weser upėje Vokietijoje 1975 metais. Lietuvoje didžiausias žiobris buvo sugautas 1978 metais Baltijos jūroje mokslinių tyrimų metu ir svėrė 1,150 kg.
Nors žiobris neturi tiek įdomybių kaip kitos žuvys, tačiau už jo pavasarinės žūklės romantiką, laužo dūmu kvepiantį kepsnelį ant iešmo yra vertas susirungti dėl nacionalinės žuvies vardo.
Ši žuvis yra pretendentė tapti Lietuvos nacionaline žuvimi. Daugiau informacijos apie konkursą galite rasti organizatorių „Facebook“ paskyroje.
