Stovyklaujant aplinkinių pagalbos nereikės

Ar kada nors esate matę gamtoje stovyklaujantį žmogų, sėdintį neįgaliojo vežimėlyje? Ne? Laisvalaikį gamtoje norintys leisti neįgalieji susiduria su problema. Prie vandens telkinių jų beveik nesutiksime dėl vienos labai paprastos priežasties – tam nėra infrastruktūros. Siekiant išspręsti šią problemą Zarasų rajone prie Luodžio ežero įrengta pirmoji neįgaliesiems skirta stovyklavietė, kur jie gali įsėsti į baidarę, ant laužo kepti šašlykus ir specialiais takais judėti ežero pakrantėmis.

„Neįgaliesiems įrengtos stovyklavietės teritorijoje kažkada buvo poilsio bazė. Tačiau per daug metų ji buvo apleista: apaugo medžiais ir krūmais. Mes viską atnaujinome ir pritaikėme neįgaliesiems: įrengėme privažiavimą, padarėme takus, aikštelę, tualetus ir prieplauką, kurioje jie įsės į baidarę ir leisis į kelionę“, - kalbėjo G. Kukanauskas.

Anot jo, Lietuvoje neįgaliųjų stovyklavimui pritaikytų vietų daugiau nėra. Todėl nebuvo pavyzdžių, kaip teisingai viską padaryti. Buvo pasiremta Olandijos ir Kanados pavyzdžiais. Be to, įrenginėjant stovyklavietę nuolat bendrauta su Lietuvos žmonių su negalia sąjunga.
G. Kukanauskas
Norime įrengti tokį įrenginį, kad neįgalusis galėtų persėsti į specialias rogutes, kuriomis jis įvažiuotų į ežerą ir išsimaudytų. Dabar įrengiame paukščių stebėjimo aikštelę. Kadangi neįgalieji neturi galimybės užkilti į bokštelį, mes planuojame įrengti periskopą, kuriuo šie žmonės galėtų matyti, kas dedasi viršuje.
Luodžio ežero pakrantėje ką veikti turės ne tik baidarių entuziastai, bet ir visi kiti neįgalieji. Šioje vietoje jie judėdami specialiais takais galės gėrėtis regioninio parko gamta ar tiesiog pasičirškinti kepsnį.
G. Kukanauskas

„Visoje teritorijoje yra specialaus nuolydžio be jokių slenksčių takeliai. Teritorijoje neįgalūs žmonės gali judėti be niekieno pagalbos. Tai labai svarbu, nes šie žmonės nori būti savarankiški ir todėl pagalbos niekada neprašo. Jiems įrengta ne tik prieplauka, skirta įsėdimui į baidarę, bet ir paaukština laužavietė, kur jie saugiai galės išsikepti mėsą. Tokia laužavietė reikalinga, nes kojų nevaldantys žmonės nejaučia karščio ir gali nusideginti. Šalia šašlykinės yra pavėsinė, taip pat neįgaliesiems pritaikome pažintinį taką“, - dėstė G. Kukanauskas.

Planuose – dar daugiau naujovių

Dabartine infrastruktūra, pasak regioninio parko vadovo, nebus apsiribota. Planuojama ir daugiau naujovių, kurios taip pat bus orientuotos į neįgaliuosius: „Norime įrengti tokį įrenginį, kad neįgalusis galėtų persėsti į specialias rogutes, kuriomis jis įvažiuotų į ežerą ir išsimaudytų. Dabar įrengiame paukščių stebėjimo aikštelę. Kadangi neįgalieji neturi galimybės užkilti į bokštelį, mes planuojame įrengti periskopą, kuriuo šie žmonės galėtų matyti, kas dedasi viršuje.“
G. Kukanauskas
Mes viską atnaujinome ir pritaikėme neįgaliesiems: įrengėme privažiavimą, padarėme takus, aikštelę, tualetus ir prieplauką, kurioje jie įsės į baidarę ir leisis į kelionę.

G. Kukanauskas teigė, kad panašų projektą įgyvendino ir latviai. Tačiau jiems pasisekė ne taip gerai, kadangi nebuvo tartasi su pačiais neįgaliaisiais. Parko vadovas aiškino, kad žmonėms su negalia atstovaujanti organizacija turėjo nemažai pastabų ir į visas jas buvo atsižvelgiama. Todėl dabar, kai viskas buvo dar kartą patikrinta, neįgalieji pripažino, kad ežero pakrantė jiems patogi.

Nereikia manyti, kad stovyklaviete naudosis vien tik neįgalieji. Pašnekovas aiškino, kad joje laukiami visi. O ypatingai ji bus patraukli šeimoms su mažais vaikais ir vyresniems žmonėms.

Be to, įgyvendinant projektą nebuvo pamiršti ir žvejai. „Įrengėme valčių įleidimo vietą. Žvejai jos labai pasigedo. Pagal taisykles valtis į ežerą galima įleisti tik specialiose vietose. Dabar tokia atsirado“, - tikino G. Kukanauskas, pridėjęs, kad ežero pakrantės atnaujinimas kainavo maždaug 450 tūkst. litų.