Labiausiai džiaugiasi pomidorais
„Pirmą kartą, kai pabandėme – tai atrodė neįtikėtina ir neįmanoma. Netgi girdėjome įvairių specialistų komentarų, kad balkonas netinkamoje pusėje ir niekas čia neužaugs. Bet tuo metu turėjome labai aktyvią už kultūrą atsakingą moterį ir ji sakė - paimkime ir pabandykime. Pabandėme ir mums visai neblogai sekėsi. Pirmą kartą auginome cukinijas, agurkus, pomidorus, avietes, braškes, mėtas, rozmarinus, čiobrelius – smulkius augalėlius, kurie turi šansų užaugti“, - juokdamasi pasakojo Suomijos ambasados asistentė spaudai ir kultūrai Rytė Baublytė-Savaja.
Visą vasarą ambasados darbuotojai mėgavosi savo užsiaugintais bazilikais, vasaros pabaigoje gomurius pamalonino vyšniniais pomidorais. „Kartu su Helsinkio dizaino sostine pažaidėme ir mums visai patiko. Pernai metais taip pat turėjome daržą, bet neturėjome šventinio atidarymo. O šiemet nusprendėme, kad reikia vėl pakartoti“, - sakė R. Baublytė-Savaja.
Turi net 15 augalų rūšių
Ambasadors darže pasodinta apie 15 skirtingų augalų – nuo daržovių iki uogų ir prieskoninių žolelių ir net gėlių. Visi augalai vienas su kitu suporuoti pasikonsultavus su sodų specialistais.
„Geriausiai iki šiol pasiteisino pomidorai. Jie labai ilgai ir gausiai dėrėjo. Nesiskundžiame ir cukinijomis – pernai užauginome kokias keturias dideles cukinijas, kurias paskui sutroškinome ir suvalgėme“, - pasakojo ambasados darbuotoja.
Anot jos, nekeltas tikslas užsiauginti labai gausų derlių, tačiau ambasados reikmėms daržovių ir uogų paskanauti užteko sočiai. „Mums buvo smalsu pabandyti, kiek tai yra realu ir įmanoma“, - pripažįsta
Ji juokiasi, kad labiausiai visu daržu rūpinasi ambasados moterys, tačiau atskirais augalais nėra išsidalinta – jeigu jau kažkas apsiima daržą palaistyti, stengiasi nė vieno augalėlio nenuskriausti. Trąšos daržui nėra naudojamos, tačiau augalai gana gerai auga ir be jų.
„Negirdėjau, kad kitos ambasados sektu mūsų pavyzdžiu, bet girdėjau, kad susidomėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Tais pačiais metais, kai mes sodinome, tik nepamenu, ar 2012, ar 2013-aisiais buvome pakviesti į Vilniaus savivaldybę pasižiūrėti – jie turi patalpų viduje mažesnes dėžutes susikalę. Savivaldybė sakė, kad tokiais daržais susidomėjo ir vaikų darželiai“, - pasakojo Suomijos ambasadoros asistentė spaudai ir kultūrai.
Geruoju pavyzdžiu užsikrečia ir kiti
„Mūsų dienos centras yra įsikūręs daugiabutyje, trijų kambarių bute pirmame aukšte, pernai buvome prisisodinę ir pomidorų, ir paprikų, agurkų, salotų, bazilikų - beveik viskas užaugo. Kai kas nespėjo net užauginti, nes buvo nuskintas proceso metu ir suvalgytas. Vaikams buvo įdomiausia, kad jie matė visą procesą, kaip ta daržovė užauga – mes ją sodinome, kasėme ir t.t.“, - pasakojo L.Gedmintienė.
Anot jos, pernai jau susodinus augalėlius, dienos centrui teko užsidaryti remontui, todėl per tą laiką visi augalai buvo išdalinti vaikams į namus: „Žinote, visus pomidorus, salotas, agurkus su vazonėliais vaikai išsinešė namo kaip augintinius ir tada jau rugsėjį, kai jie užaugo, parnešė atgal ir mes žiūrėjome, kokie jie užaugo. Kai kas net išsivežė juos į savo kaimus, persisodino į šiltnamius“, - juokėsi dienos centro „Duok ranką“ vadovė. Jos teigimu, geriausiai dienos centre vešėjo pomidorai, šiek tiek prasčiau sekėsi agurkams, kurių dalis kraustymosi metu „pagavo“ skersvėjį ir, matyt, nušalo.
