Kaip turimus augalus paversti kalėdinėmis dekoracijomis?

Kasmet artėjant Kalėdoms puolame pirkti naujus blizgučius. Atrodo, smulkmena: dar viena girlianda, keletas žaisliukų eglutei, koks nors mielas niekutis. Laikui bėgant jų prisikaupia tiek, kad iškabinėjus visuose kampuose pasijunti lyg parduotuvėje. Tuo metu vazonines gėles, kurios gali ne tik pakeisti eglutę, bet ir tapti kalėdinių kompozicijų dalimi, užmirštame. O jos juk teiks mums džiaugsmą ir šventėms pasibaigus... Neskubėkite, išgirdę šią idėją bėgti į parduotuvę: kiekvieną ant mūsų palangės žaliuojantį augalą, net ir prieskonines žoleles galima paversti stilinga, originalia kalėdine dekoracija.

Turime iš ko pasirinkti

Prieškalėdiniu laikotarpiu žydi daug vazoninių gėlių, kurios gali papuošti mūsų namus. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo gėlininkystės mokslo sektoriaus vedėjos dr. Juditos Varkulevičienės, šiuo metu kaip tik puošniais raudonais ar rausvais žiedais apsipila kalėdinis kaktusas, žydi anturiai, azalijos, ciklamenai, gardenijos. Specialiai artėjančioms Kalėdoms gėlininkai ir mėgėjai sugeba pražydinti amarilius bei hiacintus. Taip pat ir labai subtilią sniego rožę.

Eglutę ar jos šaką gali pakeisti nežydintys, spygliuočius primenantys augalai, pavyzdžiui, įvairūs kiparisai, aiškina gėlininkė. Dekoratyvūs ir uogomis šiuo metų laiku apkibę vazoniniai augalai, tokie kaip nerteros (su smulkiomis oranžinėmis uogytėmis), ardizijos ir kiauliauogės (su ryškiai raudonomis stambiomis uogomis). Namus tinka puošti ir visą žiemą žaliuojančiomis lauke ar augančiomis vazonėlyje gebenėmis.

„Visi šie augalai gali augti namuose ir džiuginti ne tik per šventes, bet ir joms pasibaigus. Tiesa, kito žydėjimo teks palaukti, kol gėlės pailsės, tačiau jos tikrai žaliuos, o žiemą žalumos taip trūksta. Pavyzdžiui, puansetijos (laikomos Kalėdų gėle, - red. past.) krūmelis gražus ir kai nežydi, tik jį reikia laikas nuo laiko apgenėti, formuoti. Kitais metais dienoms trumpėjant galima tikėtis, kad viršutiniai lapeliai pakeis spalvą į rausvus, gelsvus, baltus ar raudonus. Ciklamenams, azalijoms patinka žemesnė temperatūra. Nerteroms reikia daug drėgmės“, - aiškina J.Varkulevičienė.

Pasak jos, namuose šiems augalams taip pat įmanoma sukurti tinkamas sąlygas, tačiau reikės ir pastangų, ir specialių žinių, palaistyti neužteks. Aišku, geriausiai seksis tiems, kas turi žiemos sodus. Bet ir ant palangės atitvėrus vazonėlius su augalais stiklu, tarsi mažame šiltnamyje įmanoma juos sėkmingai auginti ir pražydinti.

Kurkime naujas tradicijas 

Šiais metais Žiežmarių šiltnamiuose išauginta keliasdešimt tūkstančių kalėdinių gėlių puansetijų. Ne tik tradicinės raudonos, bet ir nematytų rūšių: gelsvos, cinamono, margos, aukštesni puansetijos medeliai.

„Žmonės įpratę, kad ši gėlė - būtinai raudona. Tačiau galima sukurti kompoziciją ir iš margučių ar kelių spalvų puansetijų, gražiai atrodo iš skirtingo aukščių augalų sukomponuota dekoracija“, - pataria bendrovės „Žiežmarių gėlės“ pirkimo – pardavimo vadovė Milda Muižinikienė.

Taip pat bendrovės agronomai užaugino nemažai araukarijų, įdomių kambaryje auginamų spygliuočių, kurie labai panašūs į eglutę, gebenių, įvairių spalvų – baltų, raudonų, violetinių, rausvų ciklamenų. Jie ir po švenčių gražiai žydės, tik reikia laikyti ant šiaurinės palangės, vėsesnėje temperatūroje, laistyti tik per apačią (pilti vandenį į lėkštelę po vazonu), pataria pašnekovė. Puansetijų stenkitės neperlieti, jei norite, kad pradžiugintų žiedais ir prieš kitas Kalėdas. 

„Anksčiau Kalėdoms augindavome ir kiauliauoges, tačiau mažai kas pirko. Pastebiu, kad lietuviai konservatyvūs. Žaliuojančių ir žydinčių kambarinių augalų pasirinkimas tikrai nemažas, bet žmonės be eglutės ar jos šakų Kalėdų neįsivaizduoja. Prie puansetijų jau įprato, bet tik raudonos ir baltos populiarios. Žiemą daugelis mėgsta ciklamenus, bet nesugalvoja jų panaudoti puošti namams per šventes. Reikėtų nebijoti naujovių, keisti senąsias tradicijas, kurti naujas“, - ragina pašnekovė.

Ne grūsti į tolimesnį kampą, o „sukalėdinti“

„Visi prieš šventes stengiamės papuošti kiekvieną namų kertelę, ir darbo vietą, vitrinas. Net sargo būdelėje atsiranda vietos kaktusui su senelio šalčio kepurėle, parneštam iš prekybos centro. Mes visi šiuo metu trokštame pasakos, norisi būti stebuklingo kalėdinio pasaulio dalimi, įsitraukti į gražiausią kalendorinės šventės etapą – ruošimąsi jai“, - sako Lietuvos nacionalinės floristų asociacijos valdybos narė, firmos „Skinta“ savininkė, floristikos meistrė Birutė Lekavičiūtė.

„Kaip pasielgti, kai aplinkui klesti žydinčios gėlės ir augalai, o vietos reikia naujoms kalėdinėms puošmenoms? Išnešti augalus į sandėliuką, o jų vieton sustatyti puansetijas ar eglutes vazonėliuose? Racionalus ir efektingas, o pastaruoju metu ir labai madingas sprendimas – „sukalėdinti“ jau turimas gėles vazonėliuose“, - pataria floristė. O tai padaryti, pasak jos, visai nesunku.

Ko reikia? Visų pirma apsižvalgykime: ar visi augalai tinkami įtraukti į šį žaidimą, kaip juos suvienodinti? Paprastai namuose auga daug skirtingų augalų, kiekvienas vis kitoks, kaip juos sujungti į bendrąjį dekoro planą? Geriausia skirtingų gėlių puošimui naudoti vienodas dekoracijas ir indus: žaisliukus, blizgias šakeles, samanas, kankorėžius, vazonėlius. Tuomet lengviausia jas įtraukti į vieningos stilistikos kalėdinių puošmenų kolekciją.

Kitas svarbus momentas - teisingai šias kompozicijas išdėstyti interjere, atkreipia dėmesį B.Lekavičiūtė. Kalėdų laikotarpiui galima ir pakeisti įprastą gėlei vietą ant palangės ar stovelių prie lango. Naujieji jūsų kūriniai turi įsikurti ten, kur suteiks erdvei daugiausiai dekoratyvumo, bus matomi ir puoš ją.

Tikslinga tokius darbus grupuoti, išdėstyti simetriškai arba po du, o kartais ir didesnėmis grupėmis, sukuriant išskirtinai papuoštą vietelę prie minkštasuolių, formuojant puošnų stalo centrą, papuošiant ilgą konsolę, servantą, židinio atbrailą, ant kurios bus deginamos žvakės.

Svarbu pabrėžti gėlės grožį

„Dar vienas aspektas, kurio būtina paisyti – tokių kompozicijų dermė. Jie pagal savo stilistiką turi tikti aplinkai, jų turi būti nei per daug, nei per mažai. Jei didelėse erdvėse atsidurs mažas vazonėlis, kad ir kaip šauniai ir stilingai jis bus papuoštas, prapuls, tokių mažų puošmenų reikia kelių, o gal ir keliolikos. Kitas uždavinys – „neužmušti“ gyvos gėlės grožio, o tik papildyti jį, pabrėžti“, - akcentuoja floristikos meistrė.

Turi vyrauti gėlės natūralumas, gyvumas, kompozicijose su vazoninėmis gėlėmis jau pati gėlė atlieka gamtinės medžiagos vaidmenį, todėl įvesti naują elementą reikėtų tik vieną. Neužkraukime savo gėlių ir samanomis, ir kankorėžiais, ir kerpėmis, viskuo vienu metu. Nemaišykime daug skirtingų spalvų, ypač jei jūsų interjeras spalvingas, nes kompozicija atrodys neskoningai.

Tokiu atveju tiks keramika, žali augalai ir tik vienas kitas raminantis štrichas, svarbu, kad vyrautų tikros medžiagos ir natūralumas, aiškina B.Lekavičiūtė. Augalui interjere labai svarbu indas, kuriame jis auga. Per Kalėdas galime ir pašmaikštauti, įkurdinti gėles netikėtose vietose: senuose lagaminuose, paukščių narveliuose, vyno taurėse ar iš virtuvės atkeliavusiuose stiklainiuose.

Nepraraskime saiko jausmo

Pasak floristės, šiek tiek sunkesnė užduotis sukurti kalėdinį medį-eglutę iš daugelį metų namuose augančio didelio medžio vazone: jukos, dracenos, nolinos ar monsteros. Šiuo atveju reikėtų remtis eglutės puošimo principais. Žaisliukų turime parinkti ne du ar tris, o daug daugiau, netiks tokio augalo kotą apsukti pigia girlianda ar folija.

Kabinti žaislų ant pačių augalų nederėtų, turėtume ieškoti sprendimų, kaip papuošimus tvirtinti ant juos palaikančios konstrukcijų iš vytelių, nuleisti nuo lubų, „aprengti“ augalus eglutės formos karkasu ir jį iliuminuoti, puošti žaisliukais.

„Nevyniokite elektrinių girliandų ant vazoninių gėlių kotų, tai neskoninga ir gali pakenkti augalui. Elektrinės girliandos turi būti labai apgalvotai kabinamos, sukomponuotos į taisyklingas vainiko, eglutės, girliandos ar kitas formas (Kalėdoms tiks elnias, senelis šaltis, zuikutis). Lange bet kaip iškarkliota, spalvingai žybsinti elektrinė lempučių girlianda yra pats blogiausias puošimo variantas“, - vertina pašnekovė.

Kokie vazoniniai augalai labiausiai tinka namų ar biuro, kitų erdvių kalėdiniam dekoravimui? Beveik visi, tikina B.Lekavičiūtė. Svarbu, kad jie būtų tinkamai papuošti. Nėra blogai ir populiarieji, specialiai šioms šventėms auginami. Kitu metų laiku neturėsime galimybės jais pasidžiaugti, o kasmet atsiranda naujų veislių. Smagu žinoti, kad beveik viso pasaulio namai per Kalėdas liepsnoja kalėdinėmis žvaigždėmis vadinamais puikiųjų euforijų (puansetijų) žiedais.

Drąsiai mėgaukimės ir įprastų gėlių vazonėliuose grožiu, parsineškime jų į namus daugiau, dovanokime kitiems. Jos suteiks mūsų namams šilumos, natūralumo, per Kalėdas atgimstančio bendrystės džiaugsmo.

„Kartą viena klientė papriekaištavo, kad raudonos rožės – banalu. Jau beveik ketvirtį amžiaus dirbu floriste, tad drąsiai sakau: raudonos rožės niekada nebūna banalios. Kaip ir visos kitos gėlės. Jos papuoš kiekvieną šventę, taip pat ir Kalėdas“, - tikina floristė.

Susiję su senaisiais papročiais

Jeigu kam nors atrodo, kad namų dekoravimas ne eglutėmis ar kitais spygliuočiais, o vazoniniais ar visus metus žaliuojančiais augalais iš piršto laužta tendencija, jie klysta. Daugelis kitų populiarių kalėdinių augalų susiję su senosiomis tradicijomis ir papročiais.

Pavyzdžiui, visus metus žaliuojantis bugienis. Bugienį romėnai laikė šventu augalu. Saturnalijų (šventė, skirta Romos karaliui Saturnui, Jupiterio tėvui švęsta gruodžio 17 d.) metu vienas kitam dovanodavo šio augalo vainikus.

Per Saturnalijas būdavo puotaujama, dalijamos dovanos, vėliau kai kuriuos jos papročius perėmė Kalėdos. Praėjus keletui amžių krikščionys tuo metu švęsdavo Kristaus gimimą. Norėdami išvengti Saturno garbintojų persekiojimo savo namus puošdavo bugienio šakelėmis. Taip bėgant laikui šis augalas tapo Kalėdų simboliu. Tikima, kad bugienis (o tiksliau - jo aštrūs spygliukai ant lapų) atbaido raganas ir kitas blogio jėgas, tai ypač svarbu metų virsmo momentu.

Bučiavimosi po amalu tradicija

Kitas su Kalėdomis susijęs augalas – gebenė, kuri auga ir lauke, ir vazonėliuose namuose. 

Pagonys gebenę laikė amžinybės, nemirtingumo simboliu. Vėliau šią nuostatą perėmė ir krikščionys. Ir vieni, ir kiti tikėjo, kad gebenė turi magiškų galių, nes žaliuoja visus metus, todėl žiemą, ypač tuo metu, kai diena trumpiausia, ja puošdavo namus, kad greičiau sulauktų saulės ir pavasario. Manyta, kad ji suteikia gyvybingumo ir vilties, neša laimę namams, kurie ja papuošti.

Amalas žaliuoja visus metus, o rudenį ant jo subręsta baltos uogos. Pirmieji jam mistines galias priskyrė pagonys. Tikėta, kad tas žmogus, kuris po juo stovi yra nuo visko apsaugotas. Šio augalo šakelės kabintos virš durų, kad atbaidytų blogį.

Tradicija bučiuotis po amalu per Kalėdas atkeliavo iš senovės Graikijos. Tikėta, kad jei po juo atsistoja mergina, kas panorėjęs ją gali pabučiuoti, o ji negali atsisakyti, be to, tarp pasibučiavusiųjų įsiliepsnoja meilė. Jeigu moteris stovėjo po amalu, bet jos niekas nepabučiavo, liks netekėjusi ateinančius metus.

Iš senovės atkeliavę legendos apie kalėdinius augalus

Populiariausi per Kalėdas žydintys vazoniniai augalai taip pat turi istorijas, siejančias juos su šia švente. Kalėdinis kaktusas laikomas Kalėdų simboliu dėl to, kad pradeda žydėti tada, kai artėja žiemos saulėgrįža. Pasakojama legenda, kad Bolivijoje, kur šie kaktusai auga natūralioje aplinkoje, vienas misionierius siekė vietinius gyventojus paversti krikščionimis. Tačiau jam sunkiai sekėsi ir Kalėdų išvakarėse jis liko vienas melstis prie kuklaus altoriaus. 

Staiga jis išgirdo balsus: žmonės dainavo himną Jėzaus garbei, kurio jis juos buvo išmokęs, o rankose nešė žydinčias augalo šakas, kuriomis papuošė altorių. Šis augalas buvo pavadintas Kalėdų kaktusu, nešančiu viltį ir tikėjimą. Kalėdų arba sniego rožė žydi po sniegu kalnuose žiemą ir ankstyvą pavasarį, tačiau ją galima auginti ir vazone kambaryje. 

Su Kristaus gimimu šį augalą taip pat susiejo legenda. Ji pasakoja, kad piemenaitė tą naktį, kai jis gimė kalnuose ganė avis. Kiti piemenys ėjo į bažnyčią ir nešė Kristui brangias dovanas. Ji ėmė verkti, kad neturi ką padovanoti. Ašaros sujaudino Angelą ir įvyko stebuklas - jam nubraukus sniegą po piemenaitės kojomis toje vietoje pražydo balta gėlė. Ji tapo meilės ir atsidavimo Kristui ženklu.

Puansetija kilusi iš Meksikos. Pasakojama, kad kartą gyveno neturtinga mergaitė Marija ir jos broliukas Pablo. Per Kalėdas prasidėjus Jėzaus gimimą šlovinančiai šventei žmonės į bažnyčią nešė dovanas kūdikėliui Jėzui, o jie neturėjo ką padovanoti, tad priskynė iš pakelės piktžolių ir jas padėjo prie ėdžių. Ir staiga įvyko stebuklas: jų viršūnėlėse lapeliai paraudonavo, piktžolės virto žvaigždes primenančiomis gražiomis gėlėmis.

Šventosios prieskoninės žolelės

Kitose šalyse kalėdinėms kompozicijoms naudojami ir prieskoniniai augalai – lauramedis, šalavijas rozmarinas. Tai taip pat nėra vien šių laikų mada. Krikščionys senovės Romoje lauramedžio šakelėmis puošdavo namus gruodžio mėnesį, pradėjus švęsti Saturnalijas. Graikų mitas lauro medžio tapimą šventu sieja su saulės šviesos dievo, muzikos bei poezijos globėjo Apolono nelaimingos meilės istorija. Dėl to lauro šakų vainikai simbolizavo tyrumo įsikūnyjimą, jais vainikuodavo skaisčias mergeles. Lauro medis krikščionims simbolizuoja Kristaus prisikėlimą.

Šalavijas, kaip pasakoja dar viena legenda, išgelbėjo Mariją ir kūdikėlį Jėzų nuo juos nužudyti norėjusio Judėjos karaliaus Herodo. Jie pasislėpė po vešliu, žaliu krūmu aksominiais lapais, baltais žiedais. Nuo tada šis augalas laikomas šventu bei tapo dar vienu nemirtingumo simboliu, tikima, kad jis turi stebuklingų apsaugančių galių. Lotyniško jo pavadinimo reikšmė yra „gelbėti“.

Rozmarino viduramžiais per Kalėdas buvo primėtoma namuose ir bažnyčioje ant grindų, nes mindant jį pasklisdavo malonus aromatas. Juo buvo dekoruojami ir altoriai. 

Apie šį augalą pasakojama, kad Marija skalbė Jėzaus drabužius ir padžiovė juos ant mažo neišvaizdaus krūmelio, kurio kvapas jai pasirodė labai malonus. Taip pat tikėta, kad rozmarinas išvaiko piktąsias dvasias.