Tokių namų Lietuvoje – vos keli: kuo jie ypatingi

Lietuvoje yra keturi gyvenamieji ir daugiafunkcinio naudojimo pastatai, kurie gali vadintis pasyvios ir energiškai efektyvios statybos pavyzdžiais. Sertifikuotas tokių namų planuotojas Mindaugas Dagys pripažįsta, kad pasyviųjų namų statyba brangesnė, tačiau vėliau, anot jo, tokių pastatų išlaikymas atsieina gerokai mažiau.

Suvartoja 8-9 kartus mažiau energijos šilumai

Antradienį surengtoje konferencijoje „Energetiškai efektyvi statyba ir renovacija. Vokiškosios gerosios praktikos projektų Lietuvoje pristatymas“ dalyvavęs M. Dagys susirinkusiems verslininkams papasakojo, kokie yra pasyviųjų namų statybos privalumai ir skirtumai, lyginant juos su įprastais namais.

M. Dagio teigimu, pirmieji pasyvūs namai pradėti statyti Vokietijoje, Darmstadto mieste, pasyviųjų namų instituto iniciatyva. Šio instituto įkūrėjas Wolfgangas Feistas sukūrė pasyviųjų namų statybos standartą. Jau daugiau kaip 30 metų W. Feistas kartu su kolegomis ne tik vysto šių namų projektus, bet ir vykdo švietėjišką darbą - pasakoja apie tai visuomenei.

M. Dagys

Pasyvus namas apie 10-15 proc. brangesnis, tačiau jo išlaikymo kaštai per 30-50 metų mažesni 4-6 kartus. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį – nes tai ir yra pasyvaus namo esmė, kad jūs ateityje mokėsite ženkliai mažesnes sumas.

„Pasyvūs namai, lyginant su įprastais namais, kurie yra reglamentuoti kiekvienos valstybės statybų normose, suvartoja 8-9 kartus mažiau energijos šildymui. Taigi, tenka 15 kilovatvalandžių vienam kvadratui per metus. Įprasti namai suvartoja 120-150 kilotvatvalandžių vienam kvadratui. Pasyvaus namo idėja susideda iš gerai izoliuotų sienų, atitinkamų langų. Labai svarbu dalykas yra namo sandarumas“, - dėstė pranešėjas.

Jis atkreipė dėmesi, kad nors daugumai lietuvių atrodo, kad pasistačius pasyvų namą Lietuvoje, visiškai nereikės jo šildyti, tai netiesa.

„Vokietijoje ir kituose šiltesniuose kraštuose taip ir yra, tačiau Lietuvos klimatas yra ženkliai šaltesnis, todėl reikia ir papildomo šildymo, nors ir nedaug“, - patikslino M. Dagys.

Esmė – maži išlaikymo kaštai

Tarp pirmųjų sertifikuotų pasyviųjų namų, pastatytų (ir dar statomų) Lietuvoje, M. Dagys paminėjo keturis pavyzdžius: reabilitacinių paslaugų centrą Varėnos rajone, du gyvenamuosius namus Kauno rajone ir „YIT Kausta“ administracinį biurų pastatą Vilniuje. Visi jie, anot pranešėjo, suvartoja (ir suvartos) -ženkliai mažiau energijos šildymui.

M. Dagys konferencijos metu pateikė palyginamąją lentelę, kokią dalį įprastame name ir pasyviame sudaro jo statybos ir išlaikymo kaštai. Iš pateiktų skaičių buvo matyti, tokios proporcijos: įprasto namo statybos kaina visame jo gyvavimo cikle sudaro apie 30 proc. finansinių išlaidų. Likusi dalis tenka išlaikymo kaštams. Pasyviame name atvirkščiai – namo statyba brangesnė, bet jo išlaikymas – gerokai pigesnis.

„Pasyvusis namas apie 10-15 proc. brangesnis, tačiau jo išlaikymo kaštai per 30-50 metų mažesni 4-6 kartus. Į tai reikėtų atkreipti dėmesį – nes tai ir yra pasyvaus namo esmė, kad jūs ateityje mokėsite ženkliai mažesnes sumas“, - sakė sertifikuotas pasyvių namų planuotojas.