Lietuviškų prekybos centrų strategija: nuo akcijų iki labdaros projektų
Didžiųjų prekybos tinklų atstovai Lietuvoje sako, kad bebaigiančio galiojimo maistui paprastai paskelbia akcijas ir išparduoda jį mažesnėmis kainomis. Tokios strategijos laikosi „Maxima“. „Iki“ prekybos tinklas sako turintis filosofiją prekiauti tik šviežiais maisto produktais, todėl visus šios kategorijos neatitinkančius maisto produktus skiria labdaringai organizacijai „Maisto bankas“.
„Gyvūninės kilmės produktus, pasibaigus jų galiojimu, kaip ir reikalauja įstatymai, utilizuojame. Per mėnesį vidutiniškai iš vienos parduotuvės utilizavimui atiduodame apie porą tonų produktų. Į tai neįeina negyvūninės kilmės ( duona, kruopos, vaisiai daržovės ir kiti produktai), pastaruosius išdaliname ūkininkams, gyvūnų globos būreliams, medžiotojams ir t.t, juos sušeria gyvūnams ir žvėrims“, - situaciją GRYNAS.lt komentavo „Rimi Lietuva“ tinklo atstovė spaudai Raminta Stanaitytė-Česnulienė.
Nenori rizikuoti žmonių sveikata
Tinklo atstovė sako, kad per akcijas maistu stengiamasi pasidalinti ir su skurdžiau gyvenančiais žmonėmis, tačiau tam, kad bendradarbiavimas su labdaros organizacijomis vyktų sistemingai ir centralizuotai reikia aiškios sistemos, logistikos tvarkos ir atitinkamų sąlygų bei priežiūros.
Tačiau, kaip pabrėžia tinklo atstovas Darius Ryliškis, dar tinkamas vartojimui maistas atitenka septynioms labdaros organizacijomis, su kuriomis yra sudarytos pastovios sutartys. Maistą tokiu keliu gauna „Lietuvos samariečiai“, „Vilties švyturys“, „Atjauta“, Anykščių rajono neįgaliųjų draugija, VŠĮ „Brėkšta“, VŠĮ „Neįgaliųjų integracijos ir darbinio užimtumo centras“ ir Šiaulių vyskupijos kurija.
„Šiemet per devynerius mėnesius „Norfa“ suteikė labdaros maisto produktais už 2 mln. litų. 2012 metais „Norfos mažmenos“ labdara maisto produktais siekė apie 2,7 mln. litų“, - sakė D. Ryliškis.
1,6 tūkst. tonos maisto - „Maisto bankui“
Prekybos tinklas „Iki“ ketverius metus bendradarbiauja su labdaros organizacija „Maisto bankas“, kuriai per 2012 metus skyrė 1,6 tūkst. tonos paskutinę dieną galiojančio maisto produktų už 8,5 mln. litų.
„Paskutinę dieną galiojančius maisto produktus paaukoti „Maisto bankui“ nusprendėme suprasdami, kad dauguma šių produktų yra dar tinkami vartoti, todėl vietoj jų išpardavimo nusprendėme juos geriau paaukoti skurdžiau gyvenantiems šalies gyventojams ir taip prisidėti, sprendžiant bent dalį šalies socialinių problemų. Žinoma, tam įtakos turėjo tokios organizacijos kaip „Maisto bankas“ atsiradimas, kuri gali operatyviai šį maistą perduoti jo stokojantiems“, - sakė prekybos tinklo „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis. Vis dėlto, anot jo, tokio maisto pastaraisias metais mažėja, nes tikslėja maisto prekybos tinkluose planavimas.
„Iki“ parduotuvėse surinkti maisto produktai, nebetinkami paramai, t. y. produktai, nebetinkami vartoti maistui, pavyzdžiui, pasibaigusio galiojimo produktai, produktai su pažeista pakuote, maisto likučiai iš gamybos cechų, tvarkomi dviem būdais. Dalis produktų, kurie yra tinkami naudoti gyvūnų šėrimui, yra atiduodami ūkininkams, zoologijos sodams, gyvūnų globos įstaigoms, medžiotojų draugijoms ir pan., o likusi dalis perduodama atliekų tvarkymo įmonėms, kad iš jų būtų gaminamas kompostas, biodujos ir kita.
„Maxima“: bebaigiantis galioti maistas irgi turi savo pirkėją
„Daugelis įsivaizduoja, kad mes išmetame tonas maisto. Jeigu taip ir būtų, tai reikštų, kad mes dirbame neefektyviai – tie, kurie užsakinėja, kiek prekių reikės, nepaskaičiuoja, neįvertina poreikio. Visos prekės ir visi produktai yra užsakinėjami žiūrint į tai, kiek jų parduotuvėje yra nuperkama.
Tikrai būna, kad atvažiuoja kokia nors nekokybiška partija vaisių ar daržovių ir mes ją turime utilizuoti, nes net nebegalime išnešti į prekybą. Kadangi dabar ypatingai išaugę pirkėjų lūkesčiai šviežumui, turime labai akylai skaičiuoti kiek ir ko reikia, nes jeigu pirkėjui kils bent menkiausia abejonė, jis to produkto nepirks“, - sakė R. Saulytė.
Anot jos, kiekiai maisto, kurį tenka utilizuoti, tikrai nėra milžiniški. Jeigu maisto produktų galiojimas artėja prie pabaigos, jiems suteikiamos nuolaidos.
Paklausta, ar prekybos tinklas yra mąstęs apie alternatyvą besibaigiančio galiojimo produktus tiesiog dykai išdalinti skurstantiems, pašnekovė sutiko, kad tokia diskusija buvo, tačiau čia slypi viena rizika.
„Mes neatiduodame besibaigiančio galiojimo maisto, nes nebegalime užtikrinti jo kokybės. Visuomenė reikli kokybei, o ir iš žmogiškosios pusės būtų išties labai nemalonu, jei kažkas šiuo maistu apsinuodytų“, - sakė R. Saulytė.
Patarimai, ko nedaryti, kad nešvaistytume maisto
Dažnai kalbėdami apie maisto švaistymo problemą kaltiname pramonę, gamintojus, kurie gamina per daug ir skatina vartojimą. O ką galėtų padaryti paprastas žmogus, kad maisto būtų švaistoma kiek įmanoma mažiau?
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė GRYNAS.lt skaitytojams davė kelis patarimus, kurių laikantis prisidėtumėte prie maisto švaistymo problemos mažinimo.
„Patarimais planuoti maisto racioną, sudaryti pirkinių sąrašą, neiti į parduotuvę alkaniems, gaminti maistą patiems - nenustebinsi. Pasirinkau paminėti atvejus, kai šeimai/žmogui atrodo, kad taupo, bet iš tikrųjų švaisto“, - sakė J. Varanauskienė.
Žmonės maistą švaisto ir tuomet, kai niekada nebandytus, neragautus produktus perka dideliais kiekiais. Tuomet atsiranda rizika, kad jeigu šis nepatiks – taip ir liks nesuvartotas.
Jos teigimu, rizika atsiranda ir tuomet, kai pasirenkama, pavyzdžiui, šventinį stalą per krikštynas, gimtadienius, Kalėdas ir kitas šventes ruošti namuose.
„Galvoja, kad bus pigiau, bet neapskaičiuoja, kiek maisto svečiai gali suvalgyti (čia priežastis - ne tik noras sutaupyti, bet dar ir savotiškas spaudimas, kad alkani svečiai nesėdėtų, verčiau tegul lieka negu pritrūksta). Arba svečiai atsineša ne tik „sau ir draugui“, bet kiekvienas tiek, kad užtektų visiems pavalgyti, o ne paragauti“, - dar vieną gyvenimišką pavyzdį pateikė J. Varanauskienė.
Apie maisto švaistymą ir inovatyvias idėjas
Skaičiuojama, kad kasmet Europos Sąjungoje (ES) iššvaistoma 89 mln. tonų maisto per metus, vienam žmogui tenka apie 180 kg. Didžiausia švaistūnė - Didžioji Britanija, šios šalies pramonė ir gyventojai kasmet atsikrato daugiau nei 14 mln. tonų maisto. Nedaug nuo anglų atsilieka ir vokiečiai - šiems tenkantis iššvaistyto maisto kiekis siekia daugiau nei 10 mln. kasmet. Prancūzijai tenka daugiau kaip 9 mln. tonų, Nyderlandams - beveik 9,5 mln. tonų maisto atliekų per metus.
Mažiausiai maisto ES iššvaisto Graikija ir Malta. Lietuva patenka į vidutinių švaistūnų kategoriją. mūsų pramonė ir tautiečiai kasmet iššvaisto apie 170 kg (skaičiuojant vienam gyventojui).
Įdomią iniciatyvą skelbia pradėjusi Danija. Kopenhagoje rugsėjo viduryje lankytojams duris atvėręs restoranas „Rub og Stub“ išdidžiai praneša, kad restorano lankytojams patiekalai bus gaminami iš produktų, kurių vartojimo terminas yra besibaigiantis ir kuriuos ketina išmesti prekybos centrai arba kitos bendrovės. Kopenhagos centre įsikūrusiame restorane dirba savanoriai, o visas jo pelnas atiteks trims ne pelno siekiančioms organizacijoms Siera Leonėje.
„Produktai buvo įvairiausi – pradedant ėrienos muštiniais ir antienos filė, baigiant dideliais vynuogių krepšiais ir pieno produktais“, – sakė restorano „Rub og Stub“ savininkė Sophie Sales. Dauguma produktų buvo atiduodami nemokamai, nes jų vartojimo terminas buvo besibaigiantis. Pasak S.Sales, prekybos tinklams tokius produktus „nebūtų verta laikyti lentynose, nes juos galima laikyti tik dvi ar tris dienas“.
