Saulės energija – puikus būdas prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir sumažinti savo sąskaitas už elektrą ar šildymą, bet vokiečiai žengia dar toliau. Berlyno centre stovi eksperimentinis namas, kuris energijos pagamina apie 3 kartus daugiau nei reikia jo gyventojams.
Nors pats pastatas ir nepretenduoja tapti architektūriniu šedevru, bet jo minimalistinės formos savotiškai žavios. Namo vidus – modernybės įsikūnijimas: čia šviesu, jauku ir šilta, o buitinė technika - pati naujausia. Ant namo stogo ir sienų išdėstytos itin efektyvūs saulės kolektoriai ir baterijos. Per metus jos pagamina apie 15 – 16 tūkst. kilovatvalandžių (kWh) energijos, kai gyventojams per tiek laiko pakanka tik trečdalio šio kiekio. Į šį skaičių įeina ir dviejų elektromobilių ir elektrinio dviračio sunaudojama energija. Likusi dalis parduodama į bendrą tinklą.
Eksperimentiniame name gyvenantis Jörgas Welke pasakoja, kad pastato sienos yra daug storesnės nei įprasta, taip pat panaudotos modernios apšiltinimo medžiagos bei trijų sluoksnių langai. Namas šildomas paties pagaminama elektra, tačiau ne radiatoriais, o šildomomis grindimis. Visa pastato vandens sistema sujungta į vieną: pvz. prausiantis duše naudojamas tas pats vanduo, kuris cirkuliuoja po grindimis, o panaudotas bus skirtas tualeto bakeliui nuleisti. Patalpose taip pat įrengti judesio jutikliai, kurie įjungia šviesą, kai žmogus būna patalpoje, kad nebūtų be reikalo eikvojama elektra.
Namą galime vadinti ne tik tvariu, bet ir „protingu“, nes jame įdiegta moderni elektroninė valdymo sistema. Keliais paspaudimais galima reguliuoti viso pastato apšvietimą, šildymą, signalizaciją, pažiūrėti bet kurio kambario ar sistemos energijos sąnaudas ir daug kitų dalykų. Beje, name įmontuotos ir didžiulės baterijos. Jos gali talpinti iki 40 kWh energijos. Tiek energijos, net ir visiškai netaupant, dviejų asmenų šeimai gali pakakti nuo savaitės iki dviejų: priklauso nuo to, kaip dažnai jie naudos savo energiją taupančius buitinius prietaisus ar važinės automobiliais.
Nors Berlyno eksperimentinis namas tikrai įspūdingas, visgi statytojai neslepia, kad jį pastatyti ir įrengti kainavo labai daug. Projekto rengėjai aiškina, kad svarbiausia buvo parodyti ką gali šiuolaikinės technologijos. Nors kaina neįvardijama, visgi tokį pastatą jau galėtume laikyti neblogu kelrodžiu, kur link turėtų judėti namų statyba. Tobulinant technologijas energijos gamybą gali dar padidinti, o statybų kainą sumažinti.
Tvarioji architektūra
Siekiant supažindinti visuomenę su ,,žaliąja“ architektūra, naujomis technologijomis ir medžiagomis, visame pasaulyje vyksta parodos, kuriose eksponuojamos įvairios inovatyvios idėjos: ekologiški daiktai, avalynė, drabužiai, baldai, ,,žalių“ pastatų projektai, miestų vizijos.
Tvarus vystymasis - šiandienos norų tenkinimas, nekenkiant ateities kartoms. Naujos sistemos suliejimas su esama didžiąja ekologinės sistemos struktūra sukurtų geresnes gyvenimo sąlygas, sustiprintų ekonomiką, tolimesnį pasaulio vystymąsi. Pasaulyje siekiama, jog pastatas, gyvenvietė, miestas būtų projektuojami kaip gyvi organizmai. Visa ko vartojimas turi vykti rotacijos principu - tai atsinaujinančių energijos šaltinių išgavimas, naudojimas, perdirbimas.
Kiekvienam architektui svarbu analizuoti diegiamas naujoves, novatoriškus sprendimus jo laikmečio kontekste, mokėti juos tinkamai taikyti. Atsinaujinančios energetikos specialistai nuolat primena, kad didžiausi planetos energijos ištekliai - atsinaujinanti natūrali energija. Natūralūs planetos gyvavimo procesai yra valdomi tokios energijos, apie kurią iki šiol negalvota kaip apie ,,normalią“ energiją: saulės šviesa, vėjas, vanduo, gravitacija, potvyniai ir hidrologiški ciklai. Šios gamtinės energijos kiekiai yra didžiuliai, ir tai yra vienintelė energija, kuri yra atsinaujinanti.
Modernios architektūros stiliaus atsiradimą ir raidą labiausiai veikė tuometinės pramonės ir technologijų laimėjimai. Pastatai įgijo bruožus, primenančius viską nuo fabrikų iki dirižablių, turbinų, karbiuratorių, okeano lainerių, raketų ir kosminių stočių - žodžiu apėmė visą spektrą asociacijų, bet tik nesusijusių su pačia Žeme. Šios mašinų amžiaus įtakos turi vieną bendrą dalyką. Jos reprezentuoja švaistūnišką iškastinio kuro naudojimą ir technokratinį bei antropocentrinį požiūrį į žmogaus būstą.
Net ir patys geriausi tvarios architektūros kūrėjai patiria tuos pačius iššūkius - kaip pastatuose suderinti aplinkai draugiškas technologijas, išteklių tausojimą ir estetiką. Pastatų ilgaamžiškumas slypi ne vien statybinių medžiagų ar inžinerinių sprendimų patvarume, ne vien funkcionalume ar gyventojų poreikių išpildyme, bet ir jų estetiniame grožyje.
Tvarus vystymasis
Pagrindiniai tvaraus vystymosi komponentai yra ekonomika, visuomenė ir gamtinė aplinka. Naudojant neatsinaujinančius gamtos ir ypač energijos išteklius, į aplinką patenka daugiausia teršalų, kurie sąlygoja pagrindines vietinio, regioninio ir pasaulinio masto aplinkos problemas tarp kurių yra miestų smogai, rūgštieji lietūs, klimato atšilimas. Kalbant apie aplinkos talpumo ribas dažnai nurodoma, kad mokslo ir technikos pažanga bei naujausios technologijos sudaro galimybę žymiai padidinti aplinkos talpumą.
Ekonomikos sektorius bendrąja prasme turėtų atlikti dvi itin svarbias funkcijas: tenkinti materialius žmonių poreikius, palaikyti švarią bei sveiką aplinką.
Vienas pagrindinių oro taršos šaltinių yra būstų apšildymui sunaudojama 25 - 30% energijos. Tvaraus vystymosi požiūriu itin svarbu sustiprinti visuomenės pastangas apsaugant gyvybiškai svarbius gamtos resursus. Tvarus vystymasis - tai ekonomikos, visuomenės ir gamtinės aplinkos darni sąveika, kur kiekvienas iš šių trijų elementų yra lygiavertis ir vienodai svarbus. Šios sistemos principų praktiškas pritaikymas yra būdas užtikrinti ilgalaikių žmonijos poreikių patenkinimą.
Tvariosios gyvenamosios architektūros vertinimo kriterijai (normatyvai)
Norint apibrėžti sąvoką tvarioji architektūra, visos išsivysčiusios pasaulio šalys sudarinėja projektavimo vadovus, vertinimo sistemas, metodus į kuriuos atsižvelgus architektai, projektuotojai, dizaineriai kuria gyvenamąją aplinką. Forma turi išreikšti žinias. Objekto forma susidaro iš žinių ir technologijų, kurias architektas turi įgauti prieš pradėdamas kūrybos procesą.
Pagrindinės pasaulyje vyraujančios tvariosios architektūros vertinimo programos yra: BRE Environmental Assessment Method (trumpinys BREEAM) UK;The Leadership in Energy and Environment Design(trumpinys LEED), JAV; Žalioji žvaigždė (ang. Green Star) (Australija) ir HQE (Prancūzijoje), pasyvus namas (Vokietija, Austrija). Tarptautiškai pripažintos aplinką tausojančių pastatų vertinimo metodų sistemos, orientuotos į energijos saugojimą, vandens naudojimo efektyvumą, CO2 emisijos mažinimą, vidaus gyvenimo kokybės gerinimą ir išteklių valdymą, bei jų tikslingą vartojimą.
Pasyvus namas - pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui, kad energijos suvartojimas pastato šildymui ir vėdinimui neviršytų 15 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Tai reiškia, jog nereikia brangiai kainuojančių šilumos siurblių, šildymo katilų, radijatorių ar kitokių šildymo bei vėsinimo prietaisų, bei juos aptarnaujančių vamzdžių bei laidų. Vienintelis būtinas inžinerinis įrenginys – vėdinimo rekuperatorius su didelio efektyvumo šilumokaičiu, kuris panaudoto vidaus oro šilumą naudoja tiekiamo oro šildymui, o esant reikalui, pašildo orą papildomai elektra. Pasyvus namas efektyviai panaudoja energiją. Gyventi tokiame name reiškia būti nepriklausomam nuo energijos išteklių kainų. Pasyviajame name šilumos energija gaunama ne aktyviai, iš vienokių ar kitokių energijos šaltinių, o pasyviai – ją taupant. Tokiam naujai pastatytam namui reikia apie 80–90 % mažiau šilumos, palyginti su sąnaudomis tradicinės statybos name.
Tvariosios architektūros vertinimo kriterijai, metodai, vadovaujantis pripažintais pasauliniais pavyzdžiais, turėtų būti kuriami kiekvienoje valstybėje, bei kiekviename regione, atsižvelgiant į gamtinius, ekonominius, kultūrinius savitumus. Taip būtų užtikrintas kokybiškos architektūros projektavimas.
