Savaitgalį, jėgos aitvarų ir burlenčių mėgėjų mekoje – Svencelės kaime (Klaipėdos raj.) ant Kuršių marių kranto, duris atvėrė pirmoji Lietuvoje moderni rekreacinė gyvenvietė SVENCELĖ. Šimtai ekstremalaus sporto entuziastų ir poilsiautojų ne tik patogiai apsigyveno, bet ir mėgavosi pirmąsyk Rytų Europoje surengtu tarptautiniu bendru jėgos aitvarų (angl. kite) ir vandenlenčių (angl. wakeboard) „Kite & Wake“ festivaliu, kuriame dalyvavo sportininkai iš penkių šalių.
Tai pirmoji didelio projekto „Svencelės sala“ dalis, į kurią investuota daugiau nei 1 mln. litų. Poilsiavietė suprojektuota atsižvelgiant į jėgos aitvarų ir burlenčių mėgėjų poreikius, kurių esant vandens sportui palankioms oro sąlygoms, vidutiniškai susirenka apie 200 savaitgaliais, sezono metu, o į atidarymą sugužėjo net daugiau nei 400.
Pasak Všį „Svencelės krantas“ direktorius ir projekto koordinatorius Luko Rekevičiaus, Svencelėje pastatyti 23 konteineriai, kuriuos specialiai gyvenimui – su vitrininiais langais, durimis, apšiltinimu, įrengė Šilalės meistrai. Viename konteineryje patogiai išsimiegoti gali 4 žmonės. Svečiams nereikia rūpintis patalyne ir rankšluosčiais. Atskiruose konteineriuose įrengti modernūs dušai, tualetai, skalbykla ir lauko prausyklos. Šiomis paslaugomis gali naudotis ir poilsiautojai, keliaujantys su nameliais ant ratų. Jiems specialiai įrengta infrastruktūra apsistojimui.
Visa poilsiavietė padalinta į dvi zonas. Vienoje – poilsis mokamas, nuomojami konteineriai, vietos kemperiams ir palapinėms, o kitoje pusėje už kūdros - atvira zona be patogumų. Ant marių kranto įrengta kavinė su belaidžiu interneto ryšiu ir dengta terasa jėgos aitvarų varžyboms stebėti. Kavinės virtuvės šefas siūlo įvairiausių šviežiai pagamintų patiekalų, o artimiausiu metu jiems gaminti naudos mariose sugautą žuvį ir vietos ūkininkų produkciją.
Poilsiavietės kūrėjai pasirūpino ir pramogomis, kai vėjas mariose bus nurimęs. Teritorijoje buvęs tvenkinys išplatintas, jame įrengtas reversinis kabelis su tempimo mechanizmu vendenlentėms („wakeboards“) arba vandens slidėms. Dėl savo paprastumo ir nesudėtingumo vandenlentės yra bene sparčiausiai populiarėjantis vandens sportas ir pramoga pasaulyje, tad čia praktikuotis gali ir pradedantieji, ir patyrę sportininkai.
Konteinerių miestelio koncepciją sukūrė ir įgyvendino studijų „Andrė Baldi Architektūra – Urbanistika“ ir „Aketuri Architektai“ architektai Andrė Baldišiūtė, Milda Rekevičienė, Algimantas Neniškis, Ignas Uogintas ir Lukas Rekevičius.
UAB „Svenceles sala“ vadovė Rugilė Malinauskienė akcentuoja, kad Svencelės projekto pagrindinis tikslas – tapti traukos objektu, o vėliau, atsižvelgiant į poreikius, infrastruktūra bus plečiama. „Apgyvendinimo paslaugų kainos pas mus konkurencingos lyginant su kitais pamario kempingais, mes labiau orientuojamės į paslaugų kompleksiškumą. Todėl partnerių teisėmis pasikvietėme keturias banglentininkų su aitvarais mokyklas: „Surf House“, „Board Sports“, „X-Pro“ ir „Go2kite“, kurios organizuoja renginius, varžybas, prekiauja įranga, teikia mokymo paslaugas, o mes administruojame, - pasakoja R. Malinauskienė.
Tolimesniam Všį „Svencelės krantas“ daugiafunkcinio projekto infrastruktūrai plėtoti bus reikalingi dar 9 mln. Litų, tačiau tikimasi kad išvystyta infrastruktūra pritrauks dešimteriopai didesnes investicijas. Pasak bendros Svencelės projekto koncepcijos autorės architektės Andrės Baldišiūtės, šio projekto tikslas - sujungti rekreaciją su jau egzistuojančiu regiono kraštovaizdžiu ir kultūrinėmis ypatybėmis. Teritorijoje planuojama sukurti naują aktyvaus turizmo (poilsio) traukos centrą – mažųjų laivų uostą, vandens kanalų sistemą ir apgyvendinimo infrastruktūrą, remiantis Olandijos bei Danijos šalių patirtimi akcentuojant Kuršių marių regiono gamtines vertybes bei etnografnius motyvus. Esama situacija bus plėtojama, panaudojant regiono savybes naujai gyvenamajai aplinkai sukurti. Projekto vizija – dinamiška ir lengvai pritaikoma teritorija, kuri visus metus trauktų lankytojus iš Lietuvos ir užsienio turistus.
-Gamtosauga-
Nereikalingų krovininių laivų konteinerių pritaikymas gyvenimui - tvaraus vystymosi pavyzdys. Taip taupomi ištekliai, panaudoti konteineriai neatsiduria sąvartyne, jų net nereikia perdirbti ir eikvoti energijos, nes jiems randama kita naudinga paskirtis.
Tvarioji architektūra
Siekiant supažindinti visuomenę su ,,žaliąja“ architektūra, naujomis technologijomis ir medžiagomis, visame pasaulyje vyksta parodos, kuriose eksponuojamos įvairios inovatyvios idėjos: ekologiški daiktai, avalynė, drabužiai, baldai, ,,žalių“ pastatų projektai, miestų vizijos.
Tvarus vystymasis - šiandienos norų tenkinimas, nekenkiant ateities kartoms. Naujos sistemos suliejimas su esama didžiąja ekologinės sistemos struktūra sukurtų geresnes gyvenimo sąlygas, sustiprintų ekonomiką, tolimesnį pasaulio vystymąsi. Pasaulyje siekiama, jog pastatas, gyvenvietė, miestas būtų projektuojami kaip gyvi organizmai. Visa ko vartojimas turi vykti rotacijos principu - tai atsinaujinančių energijos šaltinių išgavimas, naudojimas, perdirbimas.
Kiekvienam architektui svarbu analizuoti diegiamas naujoves, novatoriškus sprendimus jo laikmečio kontekste, mokėti juos tinkamai taikyti. Atsinaujinančios energetikos specialistai nuolat primena, kad didžiausi planetos energijos ištekliai - atsinaujinanti natūrali energija. Natūralūs planetos gyvavimo procesai yra valdomi tokios energijos, apie kurią iki šiol negalvota kaip apie ,,normalią“ energiją: saulės šviesa, vėjas, vanduo, gravitacija, potvyniai ir hidrologiški ciklai. Šios gamtinės energijos kiekiai yra didžiuliai, ir tai yra vienintelė energija, kuri yra atsinaujinanti.
Modernios architektūros stiliaus atsiradimą ir raidą labiausiai veikė tuometinės pramonės ir technologijų laimėjimai. Pastatai įgijo bruožus, primenančius viską nuo fabrikų iki dirižablių, turbinų, karbiuratorių, okeano lainerių, raketų ir kosminių stočių - žodžiu apėmė visą spektrą asociacijų, bet tik nesusijusių su pačia Žeme. Šios mašinų amžiaus įtakos turi vieną bendrą dalyką. Jos reprezentuoja švaistūnišką iškastinio kuro naudojimą ir technokratinį bei antropocentrinį požiūrį į žmogaus būstą.
Net ir patys geriausi tvarios architektūros kūrėjai patiria tuos pačius iššūkius - kaip pastatuose suderinti aplinkai draugiškas technologijas, išteklių tausojimą ir estetiką. Pastatų ilgaamžiškumas slypi ne vien statybinių medžiagų ar inžinerinių sprendimų patvarume, ne vien funkcionalume ar gyventojų poreikių išpildyme, bet ir jų estetiniame grožyje.
Tvarus vystymasis
Pagrindiniai tvaraus vystymosi komponentai yra ekonomika, visuomenė ir gamtinė aplinka. Naudojant neatsinaujinančius gamtos ir ypač energijos išteklius, į aplinką patenka daugiausia teršalų, kurie sąlygoja pagrindines vietinio, regioninio ir pasaulinio masto aplinkos problemas tarp kurių yra miestų smogai, rūgštieji lietūs, klimato atšilimas. Kalbant apie aplinkos talpumo ribas dažnai nurodoma, kad mokslo ir technikos pažanga bei naujausios technologijos sudaro galimybę žymiai padidinti aplinkos talpumą.
Ekonomikos sektorius bendrąja prasme turėtų atlikti dvi itin svarbias funkcijas: tenkinti materialius žmonių poreikius, palaikyti švarią bei sveiką aplinką.
Vienas pagrindinių oro taršos šaltinių yra būstų apšildymui sunaudojama 25 - 30% energijos. Tvaraus vystymosi požiūriu itin svarbu sustiprinti visuomenės pastangas apsaugant gyvybiškai svarbius gamtos resursus. Tvarus vystymasis - tai ekonomikos, visuomenės ir gamtinės aplinkos darni sąveika, kur kiekvienas iš šių trijų elementų yra lygiavertis ir vienodai svarbus. Šios sistemos principų praktiškas pritaikymas yra būdas užtikrinti ilgalaikių žmonijos poreikių patenkinimą.
Tvariosios gyvenamosios architektūros vertinimo kriterijai (normatyvai)
Norint apibrėžti sąvoką tvarioji architektūra, visos išsivysčiusios pasaulio šalys sudarinėja projektavimo vadovus, vertinimo sistemas, metodus į kuriuos atsižvelgus architektai, projektuotojai, dizaineriai kuria gyvenamąją aplinką. Forma turi išreikšti žinias. Objekto forma susidaro iš žinių ir technologijų, kurias architektas turi įgauti prieš pradėdamas kūrybos procesą.
Pagrindinės pasaulyje vyraujančios tvariosios architektūros vertinimo programos yra: BRE Environmental Assessment Method (trumpinys BREEAM) UK;The Leadership in Energy and Environment Design(trumpinys LEED), JAV; Žalioji žvaigždė (ang. Green Star) (Australija) ir HQE (Prancūzijoje), pasyvus namas (Vokietija, Austrija). Tarptautiškai pripažintos aplinką tausojančių pastatų vertinimo metodų sistemos, orientuotos į energijos saugojimą, vandens naudojimo efektyvumą, CO2 emisijos mažinimą, vidaus gyvenimo kokybės gerinimą ir išteklių valdymą, bei jų tikslingą vartojimą.
Pasyvus namas - pastatas, kurio normalios vidaus temperatūros (20° C) palaikymas ištisus metus nereikalauja aktyvaus energijos naudojimo. Pagrindinis reikalavimas tokiam namui, kad energijos suvartojimas pastato šildymui ir vėdinimui neviršytų 15 kWh vienam kvadratiniam metrui per metus. Tai reiškia, jog nereikia brangiai kainuojančių šilumos siurblių, šildymo katilų, radijatorių ar kitokių šildymo bei vėsinimo prietaisų, bei juos aptarnaujančių vamzdžių bei laidų. Vienintelis būtinas inžinerinis įrenginys – vėdinimo rekuperatorius su didelio efektyvumo šilumokaičiu, kuris panaudoto vidaus oro šilumą naudoja tiekiamo oro šildymui, o esant reikalui, pašildo orą papildomai elektra. Pasyvus namas efektyviai panaudoja energiją. Gyventi tokiame name reiškia būti nepriklausomam nuo energijos išteklių kainų. Pasyviajame name šilumos energija gaunama ne aktyviai, iš vienokių ar kitokių energijos šaltinių, o pasyviai – ją taupant. Tokiam naujai pastatytam namui reikia apie 80–90 % mažiau šilumos, palyginti su sąnaudomis tradicinės statybos name.
Tvariosios architektūros vertinimo kriterijai, metodai, vadovaujantis pripažintais pasauliniais pavyzdžiais, turėtų būti kuriami kiekvienoje valstybėje, bei kiekviename regione, atsižvelgiant į gamtinius, ekonominius, kultūrinius savitumus. Taip būtų užtikrintas kokybiškos architektūros projektavimas.
