Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pradėjo rengti pažintines ekskursijas visuomenei į Vilniaus apskrities regioninį komunalinių atliekų sąvartyną (Kazokiškių k.).
Pirmieji į pažintinę mokomojo pobūdžio ekskursiją vyko „Lyderystės akademijos“ moksleiviai, kurie pirmą kartą išvydo atliekų tvarkymo sąvartyną, ir į kurį specialiai kaip į turistinę kelionę nebūtų sugalvoję vykti. Tai paskutinis šį sezoną „Lyderystės akademijos“ renginys.
Vykdomo projekto tikslas – skatinti ir padėti moksleiviams tapti moraliais ir atsakingais lyderiais savo mokyklose, bendruomenėse ir tolesniame gyvenime, ugdyti jų pasitikėjimą savo jėgomis, suteikti teorinių ir praktinių žinių tausojant aplinką.
„Prisidėti prie aplinkos tausojimo yra visos žmonijos pareiga. Ekskursija į atliekų sąvartyną, tai viena iš priemonių kelti visuomenės sąmoningumą tiesiog pateikiant informaciją. Tokias ekskursijas reikia organizuoti ne tik moksleiviams, studentams, bendruomenėms bet ir valdžios atstovams, seniūnams, tarybos nariams. Būtina didinti visuomenės informuotumą apie atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus“, – teigė projekto iniciatorė Rasa Pajarskienė.
Ekskursijos metu pamatomas pačio sąvartyno įrengimas ir eksploatacija (daugelį nustebina modernus sąvartyno vaizdas), atsakoma į klausimus kodėl ir kokia nauda, kokios atliekos vežamos į sąvartyną, kodėl turi būti rūšiuojamos, kokios atliekų tvarkymo perspektyvos, iškelti ES direktyvų uždaviniai Lietuvai.
Kodėl tai būtina daryti, priežasčių yra labai daug. Atliekų, išvežamų į sąvartynus, kiekio mažinimas yra svarbus ES politikos, siekiančios pagerinti išteklių naudojimą, elementas. Būtina didinti visuomenės informuotumą apie atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo tikslus.
Atliekų tvarkymas Lietuvoje yra viena iš prioritetinių aplinkos apsaugos krypčių. Tai - komunalinių atliekų surinkimo, antrinių žaliavų perdirbimo, sąvartynų eksploatavimo ir atliekų tvarkymo sistemos kūrimas.
Pakartotinis žaliavų naudojimas, perdirbimas ir utilizavimas teikia naudos tiek aplinkai, tiek ekonomikai. Atliekų klausimas stipriai asocijuojamas su kasdiene veikla, vartojimo elgsena ir gyvenimo būdu.
Pirmenybė teikiama atliekų prevencijai, pakartotiniam naudojimui ir perdibimui. Tačiau visuomet atsiras atliekų, kurių neįmanoma pakartotinai naudoti ar perdirbti dėl techninių, higienos ar ekonominių priežasčių, todėl būtina jau dabar rasti alternatyvius tokių atliekų tvarkymo būdus ir priimti sprendimus dėl vykdymo, negu siųsti į sąvartynus.
Šių ekskursijų metu giliau, išsamiau analizuojama, nagrinėjama pasirinkta tema, pvz. šios ekskursijos metu paties sąvartyno įrengimas ir eksploatacija, atsakyta į daug klausimų kodėl ir kokia nauda, kokios atliekos vežamos į sąvartyną, kodėl turi būti rūšiuojamos, kokios atliekų tvarkymo perspektyvos, iškelti ES direktyvų uždavinai Lietuvai. Moksleiviai turi galimybę pamatyti ES reikalavimus atitinkantį eksploatuojamą sąvartyną. Geriau vieną kartą pamatyti, nei 100 kartų išgirsti. Tai pasitvirtino pasidalinus nuomonėmis su lyderystės akademijos moksleiviais.
Sprendžiant iš pasisakymų, moksleiviai įsivaizdavo kitokį reginį. Dabar jų akiratis prasiplėtė.
Vienas iš tikslų - suteikti teorinių ir praktinių žinių apie atliekų tvarkymą, aplinkos tausojimą. Pagrindinis uždavinys – atliekų rūšiavimas jų susidarymo vietose, atliekų antrinis perdirbimas. Daugeliui regioninis sąvartynas asocijuojasi su elementariu šiukšlynu, kuriame kaupiamos bet kokias atliekos. Daugelis nesusimąsto, kad net po uždarymo sąvartyno, sąvartyno priežiūra tęsiasi dar apie 25-30 metų.
Džiugu, kad po paviešinto skelbimo sulaukėme skambučių ne tik iš mokyklų. Tai rodo, kad yra tikslinės grupės, ir tai rūpi. Mes nesame mokomosios įstaigos padalinys, todėl galime tik prisidėti prie visuomenės švietimo šia svarbia – gamtos saugojimo tema. Nuo mažens turi būti ugdomas suvokimas, kad mes gyvename žemėje, kurią reikia saugoti. Į švietimo programą (darželiuose, mokyklose) jau reikėjo įtraukti dėstomąjį dalyką aplinkosaugos tema.
Ekskursijos turi didelį poveikį, nes sąvartynų kas dieną daugelis iš mūsų nematome. Iki tol jauni mūsų piliečiai nebuvo įsivaizdavę, kas ten dedasi. Jų požiūrį formuodavo tik antriniai šaltiniai.
Moksleiviai suprato, kaip galima tinkamai panaudoti šiukšles, kad jos neterštų gamtos. Tai yra didžiausias pliusas.
Žmonės turi būti ugdomi rūšiuoti šiukšles nuo mažens, kad ateityje tai būtų natūralus suvokiamas procesas. Kadangi mokyklose nėra tokios disciplinos, reikia ugdyti visuomenę per neformalųjį ugdymą. Pati valstybė turėtų tuo rūpintis. Tvarkymo perspektyvos Lietuvoje yra niūrokos. Ir žmonių sąmonės kėlimas. Apsidairykime, visi kalba, teršiama gamta, skanduoja „Saugokime gamtą“, išleidžiamos didžiulės tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu lėšos. O ar pamatuojama grąža? Ar veikia tai žmogaus sąmonę?
Pavyzdys. Dažnas reiškinys, kad soduose deginama viskas kas dega po žiemos (plastikas, šiltnamių plėvelės, statybos atliekos ir t.t.). Išmetamų dioksinų kiekis milžiniškas! Ir rūšiavimas – atliekų susidarymo vietose betikslis, jei jų tolesnis kelias į sąvartyną.
Ekskursijos metu jaunuoliai pastebėjo, kad sąvartyne dominuoja plastikas (nesuyrantis net 500 metų), jis turėtų būti perdirbamas. Moksleiviai suprato, kaip galima tinkamai panaudoti šiukšles, kad jos neterštų gamtos.
