Klimato kaitos, aplinkosaugos ekspertai vieningai skambina varpais, jog Baltijos jūrą reikia neatidėliotinai gelbėti nuo užterštumo ir ateities grėsmės – netinkamumo jūra naudotis žmonėms. Tačiau kol kas nesigirdi nei rimtesnių valdžios susirūpinimo gaidelių ar bent jau pirmųjų gelbėjimo priemonių nei aktyvesnių piliečių organizacijų iniciatyvų.

7 valdžios žingsniai – sudėtinga, tačiau efektyvi sistema

Kaimynai estai, bendradarbiaudami su Pasauliniu gamtos fondu (WWF) turi parengę kompleksinę Eko-regiono pasiūlymų programą visoms Baltijos jūrą supančių valstybių parlamentams. Jei būtų įgyvendinta bent dalis šiame dokumente surašytų veiksmų, tai padėtų ne tik išsaugoti, bet ir išvalyti Baltijos jūrą.

1. Uždrausti fosforo naudojimą dezinfekavimo priemonėse. Fosfatų naudojimas valymo ir kitose priemonėse sukelia vadinamą eutrofikacijos efektą, kuomet jūra tampa persotinta cheminėmis medžiagomis. Šios medžiagos itin paskatina intensyvų augalijos suvešėjimą ir tai gali sukelti iki tol egzistavusių rūšių įvairovės nykimą bei iššaukia jūros „žydėjimo“ efektą. Mokslininkai teigia, kad būtent azoto ir fosforo junginių naudojimas yra viena didžiausių grėsmių Baltijos jūros ekosistemai.

2. Pramoninė žemės ūkio veikla ir gausus trąšų naudojimas – antrasis iššūkis jūros išlikimui. Ekspertų skaičiavimais, ženklus mineralinių trąšų naudojimo sumažinimas gana greitai padėtų atsigauti Baltijos jūros ekosistemai. Siekiant sumažinti trąšų naudojimą, siūloma didinti mokesčius už trąšų naudojimą, priklausomai nuo jų kiekio ir, tuo pačiu, skatinti tuos ūkius, kurie ženkliai sumažina ar išvis atsisako sintetinių, natrio ir fosforo junginių turinčių trąšų.

3. Aplinkosaugininkai siūlo ir radikalų sprendimą- uždrausti ungurių žvejybą, kol nebus atstatyta jų populiacija ir natūralūs migracijos keliai. Šiuo metu ungurių populiacija yra pasiekusi istoriškai žemiausią ribą ir toliau turi tendenciją mažėti. Intensyvi žvejyba keičia ungurių migracijos įpročius, o tuo pačiu blogina ir vandens kokybę. Ekspertai rekomenduoja, kad visi neigiami veiksniai turi būti sumažinti iki nulinio lygio, kitaip kyla grėsmė ne tik ungurių, bet ir kitų žuvų rūšių išnykimui. Visuomeninės organizacijos pripažįsta, kad toks sprendimas, kaip ungurių žvejybos laikinas uždraudimas būtų viena iš sudėtingiausių, tačiau gana veiksminga ilgalaikio Baltijos jūros gelbėjimo plano sudedamųjų dalių.

4. Balastinio vandens konvencijos (Ballast Water Convention) ratifikavimas – dar vienas žingsnis siekiant pagerinti Baltijos jūros kokybę. Apskaičiuota, kad pasaulio vandenynuose iš vienos vietos į kitą, keliauja ne mažiau kaip 7000 sausumos ir jūros mikroorganizmų. Juos savo triumuose transportuoja laivai. Taip svetimi mikroorganizmai įsiskverbia į svetimą jiems terpę ir palaipsniui naikina vietines mikroorganizmų kultūras. Tai gali sukelti ne tik ekologijos sistemos perversmus, bet ir skaudžias ekonomines pasekmes.

5. Išvalyti likusius Helsinkio komisijos (Helcom), kuri rūpinasi Baltijos jūros aplinkos apsauga, įvardytus „karštuosius“ taškus. Dar 1990 m. jūrą supančių valstybių vadovai identifikavo pavojingiausius aplinkosaugai taškus – problemas, kurias būtina išspręsti. Didžioji šio sąrašo dalį sudarė pramonės įmonės ir valstybių infrastruktūros objektai. Tačiau į Helcom sąrašą įėjo ir žemės ūkio sukeliama tarša bei specialaus dėmesio reikalaujančios vietovės, tokios kaip pakrančių lagūnos ar pelkės. Praėjusius net beveik dviem dešimtims metų, 2009 m. iš 192 „karštųjų“ taškų 73 vis dar egzistavo. Aplinkosaugininkų teigimu, kol nerimą keliančios problemos nebus pašalintos, sunku bus kalbėti apie jūros išsaugojimą.

6. Įdiegti tinkamas kruizinių laivų nuotėkų pašalinimo sistemas uostuose. Kruiziniais laivais kasmet plaukioja nemažiau kaip 80 keleivių. Didžioji dalis teršalų, kurie susidaro laivuose, yra išleidžiami Baltijos jūros tarptautiniuose vandenyse. Iš laivų į vandenį patenka įvairiausios bakterijos, virusai, maisto likučiai, dezinfekavimo priemonės bei sunkiųjų metalų turinčios atliekos. Šios problemos sprendimą apsunkina ir tinkamų laivų teršalų surinkimo sistemų trūkumas daugelyje Baltijos jūros uostuose.

7. Ir galiausiai aplinkosaugininkai siūlo įkurti jūrinių saugomų teritorijų bendradarbiavimo tinklą. Iki šiol visi pasirašyti susitarimai dėl Baltijos jūros ekologijos gerinimo nedavė realių rezultatų ir teigiamų poslinkių. Iki šiol daugeliui jūros gyventojų, tiek bakterijų, tiek žuvų ar paukščiams kyla didelė grėsmė.

Sistemos ar bendradarbiavimo tinklo sukūrimas, infrastruktūros gerinimas, nuolatinis monitoringas- visi šie veiksmai reikalauja valstybinio dėmesio. Tuo tarpu jau šiandien galima padėti išsaugoti Baltijos jūrą tiesiog keičiant savo supratimą ir vartojimo įpročius.

10 paprastų būdų, kaip padėti išlikti Baltijos jūrai

1. Sužinokite kiek įmanoma daugiau apie realią Baltijos jūros situaciją

Ar žinote, kad egzistuoja įspėjimai dėl atsargesnio jūros gėrybių, kurios gali būti užterštos, vartojimo? Arba, kad kai kuriems paplūdimiams gresia realus išnykimas? Skaitykite etiketes ir ženklus ir užduokite klausimus. Renkant informaciją apie tai, kokie ir kur paplūdimiai jau buvo uždaryti arba kurios jūros gėrybės yra užterštos, bus lengviau išsiaiškinti, ką daryti, kad tokia situacija nepasikartotų ir ateityje.

2. Tapkite protingu pirkėju

Tai, kokias jūros gėrybes ar žuvis mes renkamės savo stalui, aplinkai daro taip pat didžiulę įtaką. Geriausias pasirinkimas - laukinės žuvys, kurių migracija vis dar vyksta natūraliai. Dirbtiniai tvenkiniai, kuriuose auginamos žuvys, ne tik žaloja aplinką, bet ir naudoja vandenį bei kitus išteklius. Tereikia paklausti parduotuvėje ar restorane, iš kur pas juos atkeliauja žuvys ir kitos jūros gėrybės.

3. Taupykite vandenį

Naudokite mažesnę srovę maudydamiesi ar prausdami rankas. Neleiskite, kad vanduo tekėtų, kol rankomis plaunate indus, valotės dantis, skutatės barzdą ar plaunate automobilį. Laistykite savo pievelę tik rytais ar vakarais, kad vanduo mažiau išgaruotų.

4. Sumažinkite savo sukeliamą taršą

Kuo mažiau herbicidų ir pesticidų jūs išpurkšite laukuose, tuo mažiau chemikalų pateks į jūrą ir mažesniame chemikalų kiekyje jums teks plaukioti. Naudokite kompostą, šiaudus, žalio maisto likučius kaip trąšą savo sodui ir daržui. Naudokite skalbiklius ir indų plovimo priemones be fosfatų. Būtent po žmogaus veiklos lieka fosfatų junginiai, kurie sukelia žydėjimą ežeruose ir upėse. Vietoj pavojingų chemikalų išbandykite sodą ar actą.

5. Sumažinkite išmetamų atliekų kiekį

Rūšiuokite savo šiukšles, plaudami automobilį taupiai naudokite muilą. Jei būtinai norite naudoti chemikalus savo pievelei ar daržui, to nedarykite vėjuotą dieną ar prieš laukiamą lietų. Pasirūpinkite drenažu, purenkite dirvą ir tada jūsų žemė netaps sunkiai dirbama, o augalams nereikės jokių papildomų chemikalų ir trąšų. Prie garažo įsirenkite pavojingų atliekų surinkimo sistemas, kurios surinktų visas galimas transporto atliekas. Nukreipkite savo namo lietvamzdžius tiesiai į laistymo sistemas. Surinkite naminių gyvūnėlių išmatas. Kiekvieną dieną į jūrą patenka maždaug apie 15 tonų gyvūnėlių išmatų.

6. Perdirbkite savo atliekas arba jas teisingai išrūšiuokite

Niekada nemeskite nesuyrančių atliekų, tokių, kaip panaudotos sauskelnės ar plastikiniai maišeliai, į klozetą. Tokios atliekos ne tik teršia vandenį, bet gali pažeisti ir nutekamųjų vandenų vamzdynus. Sunkiai įsivaizduojama, tačiau ant žemės numestos cigarečių nuorūkos taip pat užteršia gruntinius vandenis.

7. Sumažinkite alyvų sukeliama taršą

Sutaisykite savo mašinos tepalų filtrą, kad iš jūsų automobilio nenutekėtų nei lašas. Itin daug tepalų atliekų į jūrą patenka iš naftą gabenančių tanklaivių. Todėl siekiant sumažinti Baltijos jūros taršą reikia atkreipti ypatingą dėmesį į naudotų tepalų perdirbimą. Taip pat svarbu ir atidžiai piltis degalų į automobilį. Stenkitės naudoti biodegalus ar pasirinkti dar geresnį sprendimą – kuo mažiau vairuokite automobilį. Vaikščiokite, važiuokite dviračiu ar naudokitės viešuoju transportu.

8. Atkreipkite dėmesį į jūros laukinę florą

Niekada vandenyje nepalikite meškerės valo ar tinkle. Žvejybos įrangoje gali įsipainioti žuvys ir susižaloti. Nepaleiskite helio balionų į orą, nes pasibaigus dujoms, jie gali nusileisti į vandenyną ir gyvūnai gali praryti kaip maistą. Iki minimumo sumažinkite polistirolo naudojimą. Polistirolas suskyla į smulkias dalelytes, kurias žuvys praryja kaip maistą.

9. Nebūkite abejingas

Dalyvaukite pakrantės švarinimo akcijose. Praneškite apie nelegalius šiukšlynus ir šiukšlinimą vietos pareigūnams arba artimiausiam aplinkos apsaugos regiono departamentui. Sužinokite, kur ir kaip atiduoti perdirbimui naudotas baterijas, dažus, elektros prietaisus ir kitus naudotus daiktus. Jei arti jūsų nėra atliekų rūšiavimo sistemų, paraginkite vietinę valdžią, įdiegti tokias sistemas.

10. Supraskite kodėl…

Baltijos jūra yra jauniausia jūra mūsų planetoje, susidariusi iš tirpstančios ledo masės vos prieš 10 – 15 tūkstančius metų.