Aplinkos ministerija paskelbė konkursą „Metų gaminys iš atliekų“. Šio renginio tikslas – skatinti šalies verslą ir pramonę pakartotinai naudoti bei perdirbti atliekas ir iš jų pagamintais gaminiais parodyti visuomenei, kokią naudą teikia atliekų rūšiavimas ir perdirbimas, kaip tai padeda tausoti aplinką. Tikintis pritraukti kuo daugiau dalyvių, daugiausiai iš atliekų gaminių pagaminusios įmonės bus premijuojamos: pirmos vietos laimėtojui – 7 tūkst. litų, antros – 5 tūkst. litų, trečios – 2 tūkst. litų. Ką gali tokios juokingai mažos premijos paskatinti?
Garbė už septynis tūkstančius
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Komunikacijos departamento direktorius Mindaugas Puidokas „ŪP“ sakė, kad tiek lėšų piniginėms premijoms Aplinkos ministerija skyrė savo iniciatyva.
Bet pasak jo, konkurso nominacija yra kaip įrankis pasinaudoti reklamos, gaminių pristatymo ir panašiais atvejais. „Mūsų nuomone, nereikėtų galvoti, kad tokio konkurso nugalėtoją turėtų apipilti pinigais. Čia yra kitas formatas ir kitas skyrius tam tikrų nominacijų – atkreipti dėmesį kitų įmonių. Tai yra subtilūs dalykai. Ir dar priklauso nuo to, kaip įmonė pati žiūri į tokius apdovanojimus. Piniginis dalykas – tai gal tik nedidelė paskata, dėmesio atkreipimas, kad gamindami iš atliekų jie rūpinasi gamta ir jos tausojimu. Žinoma, kita vertus, pinigai yra pinigai. Visada geriau, kai jų yra daugiau. Aš manau, kad tokios nominacijos ir prizai galės būti panaudojami savireklamai ir šia prasme dalyvavimas konkurse yra naudingas kiekvienai įmonei,“ – dėstė savo nuomonę pramonininkų konfederacijos atstovas M. Puidokas.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis, lyg susitaręs su LPK, taip pat tikisi, kad įmonės, naudojančios antrines žaliavas, dalyvaus konkurse ne dėl piniginio prizo, bet dėl garbės, o pinigai, jo nuomone, yra antraeilis dalykas. Netgi priminus, kad projekto „Dvi minutės šlovės“ nugalėtojo prizo vertė – 40 tūkst. litų, o čia įmonei skiriama tik 7 tūkst. litų, viceministras atkakliai tikino, jog tai yra garbės reikalas, noras prisistatyti kaip tos srities pažengusiai įmonei, kaip pavyzdį ir tokiu būdu pasireklamuoti.
Pasak viceministro A. Spruogio, lėšos šiam konkursui organizuoti skirtos iš Aplinkos ministerijos gamintojų sumokėtų mokesčių už atliekų netvarkymą.
Kasmet atliekų padaugėja po penkis milijonus tonų
Atliekų apskaitos duomenimis, 2009 m. Lietuvoje susidarė 3,8 mln. tonų gamybos ir apie 1,2 mln. tonų komunalinių atliekų. Iš viso 5 mln. tonų.
Augant ekonomikai ir vartojimui, komunalinių atliekų gausėja. 2009 m. vienam šalies gyventojui teko 361 kg atliekų. Aplinkosaugininkai džiūgauja, kad mūsų šalyje vienam gyventojui tenkantis komunalinių atliekų kiekis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Daugiausia komunalinių atliekų vienam gyventojui tenka Danijoje – 850 kg ir Vokietijoje – 600 kg. Bet tose šalyse apie 70 proc. atliekų išrūšiuojama ir perdirbama.
Bet kaip „Ūkininko patarėjui“ sakė Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Taršos ir atliekų apskaitos skyriaus vedėja Jūratė Banelienė, 2009 m. kaip antrinės žaliavos Lietuvoje buvo panaudota tik apie 10 proc. visų komunalinių atliekų. Likusios (per 90 proc.) nugabentos į sąvartynus supūti.
Atliekų apskaitoje rašoma, kad 2009 m. surinkta ir sutvarkyta 13,5 tūkst. tonų padangų, 260,6 tūkst. pakuočių, 16,8 tūkst. t naudoti netinkamų transporto priemonių, 1,3 tūkst. tonų medicininių atliekų.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiuo metu veikia 11 regioninių nepavojingų atliekų sąvartynų, atitinkančių aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus. Biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos. Tam tikslui įrengta 13 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių. Pernai sutvarkyti 457 nepavojingų atliekų sąvartynai ir atliekų šalinimo vietos. Bet dar liko 309 nesutvarkyti sąvartynai.
Rūšiuoti dar neįprasta
Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėjos Ramintos Radavičienės, šiuo metu gyventojų minimalūs reikalavimai komunalinėms atliekoms tvarkyti yra tenkinami. Stengiamasi gyventojams sudaryti didesnių patogumų, kad nereikėtų tas atliekas toli nešioti iki konteinerių. Prie daugiabučių namų konteinerių pakanka. Pagal Atliekų tvarkymo programą šiemet iki metų pabaigos savivaldybėms bus pateiktas papildomas konteinerių kiekis. Tuomet galima bus visur pastatyti po kelis, kad galima būtų atliekas rūšiuoti.
Ten, kur seniai stovi konteineriai atskiroms atliekų rūšims, žmonės jau įprato rūšiuoti. Bet tyrimų bendrovės RAIT apklausa parodė, kad 34 proc. Lietuvos gyventojų niekada nėra bandę rūšiuoti buitinių atliekų.
Vis dar pasitaiko ir komunalinių atliekų surinkėjų blogos valios pasireiškimo atvejų. Neretai iš visų konteinerių išverčiamos surūšiuotos atliekos į vieną šiukšliadėžę ir išgabenamos į sąvartyną. Tada atliekų rūšiavimas netenka prasmės. Pareigūnės teigimu, tai ne tik akivaizdus Atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas, bet ir nusikaltimas. Pastebėjus tokius dalykus reikia informuoti savivaldybę. Atliekų tvarkytojams už tai numatyta atsakomybė – gali būti taikomos baudos arba paslaugų sutarties nutraukimas.
Nevienoda paslaugų kokybė, skirtingi ir įkainiai
R. Radavičienės manymu, reikėtų aktyvesnio savivaldybių vaidmens, įgyvendinant atliekų tvarkymo sistemas ir kainodaros principus. Reikia tam tikrų teisės aktų pakeitimų. Aplinkos ministerija, Vyriausybei pritarus, 2010 m. gruodį pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriuo gamintojai ir importuotojai įsipareigotų finansuoti savivaldybių atliekų surinkimo sistemas. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, finansavimas taptų realus ir savivaldybės turėtų papildomą įrankį organizuoti antrinių žaliavų surinkimą. Tokiu būdu gyventojams atsirastų motyvas rūšiuoti atliekas.
„Kaimo gyventojai taip pat turėtų rinkti ir rūšiuoti komunalines atliekas. Tačiau čia susiduriama su jų surinkimo sunkumais. Nepaisant jų, miesto ir kaimo žmonėms komunalinių atliekų surinkimo paslaugos turi būti vienodos kokybės. Ir vienkiemių gyventojai negali būti palikti likimo valiai su savo atliekomis. Vis tiek turi egzistuoti infrastruktūra - kažkur turi būti įrengta aikštelė, į kurią gyventojas turėtų pristatyti tas atliekas. Savaime suprantama, jiems komunalinių atliekų surinkimo paslaugos įkainis turėtų skirtis nuo miesto gyventojams teikiamų paslaugų“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė R. Radavičienė.
Savivaldybių 2010 m. pradžios duomenimis, 91 proc. Lietuvos gyventojų naudojosi komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis. Miestuose komunalinių atliekų tvarkymo paslaugomis naudojosi 96 proc., kaimuose – 66 proc. gyventojų.
Aplinkos apsaugos agentūros išleistoje knygoje „Aplinkos būklė 2010. Tik faktai“ rašoma, kad 88 proc. komunalinių atliekų surenkama konteineriais, 4,1 proc. – apvažiavimo būdu, 1,2 proc. – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, 5,8 proc. – komunalinių atliekų tvarkymo sistemas papildančiose sistemose.
Šiuo metu baigiamos statyti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės, kurių po kelias bus kiekvienoje savivaldybėje.
Kuriami ir pavojingų atliekų tvarkymo pajėgumai. Veikia pavojingų atliekų tvarkymo įmonės. Naudojant ES lėšas pastatytas vienintelis šalyje pavojingų atliekų deginimo įrengimas. 2009 m. buvo sudeginta apie 1 tūkst. tonų pavojingų atliekų.
Antrinis atliekų panaudojimas - prioritetinė sritis
Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pažymėta, kad susidarančių atliekų mažinimas, jų racionalus tvarkymas bei antrinis panaudojimas Lietuvoje yra prioritetinės sritys. Dabar pagal patvirtintą valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą bei kitus Lietuvos ir ES teisės aktus yra kuriama moderni, ES reikalavimus atitinkanti atliekų tvarkymo sistema.
Ko gero, niekam nekyla abejonių, ar verta rūšiuoti atliekas jau vien dėl to, kad kiekviena perdirbto popieriaus tona išsaugo 17 medžių ir tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje 2006-2010 metais popieriaus ir kartono atliekų perdirbta 369 tūkst. tonų, stiklo – 164 tūkst. tonų, plastmasės – 74 tūkst. tonų.
Iki šiol atliekų panaudojimas nebuvo skatinamas. Įmonės, naudojančios antrines žaliavas, daugiausia pačios rūpindavosi atliekų, tinkamų perdirbti, surinkimu. Todėl 2009 m. buvo surinkta ir panaudota 595 tūkst. tonų antrinių žaliavų iš daugiau nei 5 mln. tonų atliekų. Tai mažiausias nuo 2001 m. kiekis. Tik stiklo panaudojimas padidėjo net 8 proc., palyginti su 2008 m.
Tačiau vis dar nemaža dalis atliekų, kurias galima būtų panaudoti kaip antrines žaliavas (popierinių ir plastikinių pakuočių atliekos), nerūšiuotos patenka į sąvartynus kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis.
O sąvartynai nuolat auga. Pripildyti atliekų uždaromi, t.y. uždengiami žemių sluoksniu, po kuriuo vienos atliekos pūva, išskirdamos kenksmingas dujas, kitos, kaip plastikinės, suirs gal po pusės amžiaus.
Perdirbant tik iki 10 proc. atliekų po kelių dešimtmečių Lietuva gali tapti vienu dideliu sąvartynu. Vargu, ar aplinkosaugininkų sugalvotas konkursas paskatins pramonininkus daugiau naudoti antrines žaliavas, kai jų rūšiavimas dar tik eksperimentinėje stadijoje, o nugalėtojui skiriama premija – tik simbolinė.
