Lietuviai jau išmoko egzotinius augalus auginti savo namuose ir soduose, todėl norėdami paskanauti abrikosų, nektarinų, persikų ar net bananų, jie nebeskuba į parduotuvę, o vaisių nusiraško savo sode ar namuose. Medelynų atstovai tvirtino, jog egzotinių vaisių gali užsiauginti kiekvienas – reikia tik kantrybės ir šiek tiek pastangų.
Išaugs ir iš kauliuko
Bene dažniausiai Lietuvos soduose sutinkamas egzotinis augalas – abrikosų medis. Žmonės įprastai medelynuose įsigyja jų sodinukų ir jau po vienų ar dvejų metų raško pirmuosius vaisius.
"Abrikosmedžio sodinukų paklausa – didžiulė. Matyt, juos žmonės noriai perka ir sodina, nes abrikosmedžiai nėra įnoringi, jie puikiai atlaiko mūsų gamtines sąlygas – neįšąla, jei šaltis neviršija 35 laipsnių. Be to, vaisiai labai skanūs ir sultingi", – teigė vieno medelyno savininkas Vytautas Manarkas.
Abrikosmedžius sode ar namo kieme auginantys žmonės šiuo metu jau skanauja vaisius, nes jie pradeda nokti nuo liepos vidurio.
Klaipėdos universiteto botanikos sodo direktorės Onos Rūtos Žadeikienės teigimu, abrikosmedį galima išsiauginti ir iš parduotuvėje nusipirkto abrikoso kauliuko.
Rudenį jį reikia įkišti į žemę lauke ir būtinai pažymėti vietą, kur kauliukas pasodintas, nes pirmąjį pavasarį gali ir nesudygti, tačiau antraisiais metais daigelis tikrai turėtų išlįsti.
"Medelis, kuris išaugs iš kauliuko, vaisius pradės megzti po kokių penkerių metų", – teigė O.R.Žadeikienė.
Priežiūra – paprasta
Lietuvos gamtinėmis sąlygomis galima užsiauginti ir persikų, tačiau jų veislė turėtų būti latviška ar rusiška, nes šiltesnių kraštų veislių sodinukai per žiemą gali įšalti.
"Vaisių skonis beveik niekuo nesiskiria nuo išaugintų šiltuosiuose kraštuose – jie taip pat dideli ir skanūs. Tiesa, šią žiemą persikai šiek tiek įšalo, nes buvo keista žiema, mat šaltį keitė lietus", – teigė V.Manarkas.
V.Manarko teigimu, jis savo medelyne bandė auginti ir nektarinų medelius. "Tačiau mums nelabai sekėsi, nes, matyt, dar nelabai žinome apie šią veislę. Kelis kartus medeliai buvo užmezgę vaisių, tačiau kažkurią žiemą pašalo ir sunyko", – pripažino pašnekovas.
Sode ar namo kieme gana dažnas augalas yra ir graikinių riešutų medis. Jis nėra reiklus, todėl Lietuvos gamtinės sąlygos jam netrukdo augti ir nokinti vaisius.
Šis medis užauga labai didelis, todėl kiekvieną pavasarį jį derėtų genėti. Genėjimas yra ir būdas anksčiau sulaukti riešutų. Tačiau pirmieji jų vis tiek sunoksta tik maždaug po aštuonerių metų, kai pasodinamas sodinukas.
Reikia arklių mėšlo
Kretingos muziejaus Žiemos sode darbuotojai ir lankytojai šiuo metu jau skanauja sunokusių bananų. Anot muziejaus Gamtos skyriaus vedėjos Stasės Dvarionienės, bananų galima užsiauginti kiekvienuose namuose.
Norint užsiauginti bananmedį iš pradžių reikia pasodinti daigelį. Jį galima įsigyti gėlių parduotuvėse, oranžerijose, tarp jų – ir Kretingos žiemos sode.
"Bananmedžiai yra gana lepūs augalai, todėl jiems reikia atitinkamų sąlygų. Augalas turi augti smėlio, durpių ir arkliamėšlio mišinyje, jam būtina drėgmė ir ne mažesnė nei 18 laipsnių šiluma bei natūrali saulės šviesa", – aiškino S.Dvarionienė.
Ji teigė, jog bananmedį auginti kambaryje įmanoma, tačiau teks apsišarvuoti kantrybe, kol jis pradės megzti vaisius.
"Bananmedžiai užauga aukšti, net iki trijų metrų. Todėl jiems kambaryje nėra patogu ir jie neskuba žydėti bei megzti vaisių. Jų namuose galima sulaukti po penkerių metų. Jei bananmedis būtų auginamas kokioje erdvesnėje patalpoje, pavyzdžiui, vestibiulyje aukštomis lubomis, vaisių galėtumėte skanauti greičiau", – tvirtino S.Dvarionienė.
Bananmedžiai įprastai žydėti pradeda gruodį, o vaisius sunokina po pusės metų.
Vaisiai – po 10 metų
Kretingos muziejaus Žiemos sodo darbuotojai bei lankytojai kasmet skanauja ir jame užauginto granatmedžio vaisių. Jie yra mažesni nei tie, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse, tačiau skoniu jiems nenusileidžia.
"Granatmedį galima užsiauginti iš parduotuvėje nusipirkto granato sėklyčių. Jas reikia pasėti į vazonėlį. O išdygusį ir paaugusį daigelį – persodinti į didesnį vazoną, kad augalui būtų patogu", – rekomendavo S.Dvarionienė.
Jos teigimu, granatmedis auga labai lėtai, tačiau jis neišstypsta taip aukštai kaip bananmedis, todėl jį kur kas patogiau auginti kambaryje.
"Granatmedis taip pat mėgsta šilumą, drėgmę ir saulę. Vaisius jis duoda tik po 8–10 metų. Be to, granatmedį mėgsta įvairūs kenkėjai, pavyzdžiui, baltasparniai, kurie graužia augalo lapus, todėl juo reikia labai rūpintis", – neslėpė S.Dvarionienė.
Namuose taip pat galima išsiauginti ir avokadų – iš kauliukų, kurių yra parduotuvėse įsigytuose vaisiuose. Geriausia sudaiginti sėklą laikant ją pusiau apsemtą vandenyje, kol išleis šaknis, tada persodinti į derlingą dirvožemį giliame vazone.
Būtina įskiepyti
Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo darbuotoja Jurgita Dabrilaitė tvirtino, jog tai, kad namuose galima užsiauginti ir citrinų, apelsinų, greipfrutų, nėra joks mitas.
"Nesunkiai galima sudaiginti parduotuvėje įsigytų vaisių sėklas. Kai daugelis šiek tiek ūgtels, reikės įskiepio – iš tokio pat egzotinio augalo, kuris jau davė vaisių. Tuomet ir jūsų apelsinmedis ar greipfrutų medis nebus tik puošmena, bet duos ir naudos", – teigė J.Dabrilaitė.
Vasarą citrinmedžius, apelsinmedžius galima auginti ir kieme, tačiau atšalus orams, juos būtina įnešti į kambarį, kad medeliams būtų garantuota apie 20 laipsnių šiluma.
Vis dėlto norint savomis rankomis užsiauginti šių egzotinių vaisių, teks išbandyti ir savo kantrybės ribas, nes medeliai pirmąjį derlių galbūt duos mažiausiai po aštuonerių metų.
Kavamedis – nelepus
Pati J.Dabrilaitė savo namuose taip pat augina egzotinių augalų. Vienas jų – kavamedis. Ji šį augalą išsiaugino iš kavos pupelės, kurių nusipirko sėklų parduotuvėje.
"Augalas tikrai nėra lepus, tačiau tenka nemažai laukti, kol jis pats subrandins kavos pupelių. Tai labai priklauso nuo to, kiek vietos augalui galima skirti. Pas mane vietos mažai, todėl tenka nukirpti augalo viršūnę. Dėl šios priežasties nesulaukiu ir pupelių. Pas mano mamą kavamedis išaugo iki dviejų metrų aukščio, todėl jau nokina kavos pupeles. Derliaus reikėjo laukti porą metų", – pasakojo Kauno botanikos parko darbuotoja.
Ji taip pat augina ir lauramedį. J.Dabrilaitė namuose pasodino sodinuką, kurį įsigijo prekybos centre. Anot pašnekovės, lauramedis auga gana lėtai, todėl jam nereikia itin daug erdvės.
Paklausta, ar nuo savojo lauramedžio skina lauro lapus pagardinti sriubą, J.Dabrilaitė juokėsi, kad jai šis augalas gražesnis su lapais. Tačiau kitos šeimininkės lauramedį augina ne tik kaip puošmeną, bet ir kaip prieskoninį augalą.
Dar vienas "įnamis" J.Dabrilaitės namuose – kvapioji vanilė. "Sulaukti jos vaisių Lietuvos sąlygomis yra didžiulis iššūkis, nes derėti šie lianiniai augalai gali pradėti tik užaugę iki 20 m", – teigė egzotinių augalų augintoja.
Ji savąją vanilę augina maždaug šešerius metus ir neslėpė, kad derliaus reikės laukti dar labai ilgai.
"Manau, kad namuose galima užsiauginti daugybę egzotinių vaisių – reikia tik kantrybės, pastangų, kurios augalams užtikrintų tinkamas sąlygas ir priežiūrą", – konstatavo S.Dvarionienė.
Užsiauginti Lietuvoje galima:
Citrinų
Apelsinų
Mandarinų
Greipfrutų
Abrikosų
Persikų
Nektarinų
Granatų
Kivių
Avokadų
Bananų
Mangų
Graikinių riešutų
Kavos pupelių
Datulių
Figų
Lauro lapų
