Šiemet šalies ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 58 skenduolius. Pernai per tokį pat laikotarpį Lietuvoje nuskendo 60 žmonių. Karšti Lietuvos orai ragina žmones mėgautis vandens malonumais. Kaip teigia specialistai, Lietuvoje taisyklingai plaukti moka tik 10-15 procentų žmonių. Baseinų trūksta, didėja nemokančiųjų plaukti.
Kauno kolegijos plaukimo baseino vedėjas Algirdas Statkevičius teigė, kad nežymiai, bet kiekvienais metais žmonių noras išmokti plaukti – didėja.
„Per šiuos metus mūsų baseine plaukti išmoko apie 50 suaugusių. Šis skaičius, mano nuomone nėra didelis. Praėjusiais metais jis buvo dar mažesnis – apie 30. Tačiau kiekvienais metais žmonių nežymiai didėja“, – kalbėjo baseino vedėjas A. Statkevičius.
Vargsta su suaugusiais
Specialisto nuomone, mokymas trunka įvairiai. Viską lemia žmogaus motyvacija bei noras išmokti plaukti.
„Mokymas trunka apie 20-40 užsiėmimų. Galima mokytis individualiai arba grupėmis. Pasitaiko visko – vieni išmoksta per 20 užsiėmimų, kitiems prireikia visų 40. Mano praktika rodo, kad bent 20 užsiėmimų tikrai reikia, kad žmogus sugebėtų išmokti tinkamai plaukti. Aš pats išmokiau apie 30 žmonių. Jie norėjo išmokti plaukti ar patobulinti savo plaukimo techniką“, – teigė A. Statkevičius.
Baseino vedėjas pridūrė, kad išmokyti vaikus, jaunus žmones plaukti, yra lengviau nei vyresnio amžiaus žmones.
„Suaugusius išmokyti yra sunkiau. 40-50 amžiaus žmones mokyti yra sunku. Ypač tokio amžiaus sunku mokyti moteris, jos sunkiau įsisavina visus plaukimo pradmenis. 20-30 amžiaus žmonės nesusiduria su didelėmis problemomis. Pagrindinė mūsų paskirtis – mokyti studentus plaukti. Deja, iš pradžių jų plaukimo lygis irgi žemas“, – konstatavo specialistas.
Trūksta baseinų ir lėšų
Baseino vedėjas A. Statkevičius teigė, kad dėl baseinų stokos, didelė visuomenės dalis neišmoksta plaukti.
„Jie nėra mokomi plaukti. Jeigu Lietuvos TSR (Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) būdavo privalomos pamokos, tai šiuo metu to nėra. Tiesa, prieš du metus buvo patvirtinta vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programa. Tačiau pagal ją mažai kas vykdoma, nes nėra užtikrinto finansavimo arba jo skirta labai mažai. Todėl ir turime tokį didelį nemokančių plaukti skaičių“, – apie problemą kalbėjo A. Statkevičius.
Plaukimo užsiėmimai vyksta nuo rugsėjo mėnesio iki balandžio 1 dienos. A. Statkevičiaus teigimu, vasarą Lietuva ekonomiškai negali išlaikyti baseino, todėl užsiėmimai nevyksta. Taip yra ne tik su Kauno kolegijos plaukimo baseinu.
„Aš labai išgyvenu dėl Kauno rajono, kur įsikūręs mūsų baseinas. Kauno rajono Kultūros, švietimo ir sporto skyrius jau 4 metus nemoko vaikų plaukti. Ypač tada, kai tokia galimybė yra. Baseinas tam tikromis valandomis yra pustuštis ir jis galėtų tarnauti visuomenės labui – mokymui plaukti. Lietuvoje naujų baseinų statoma labai mažai ir jų labai trūksta visuomenės reikmėms“, – pabrėžė baseino vedėjas.
Bijo būti balta varna
Didžiausios problemos mokantis plaukti, pasak A. Statkevičiaus, yra psichologinės.
„Daugeliui rūpi kaip aš atrodysiu, man gėda ateiti į baseiną, nemoku plaukti ir pan. Jei tu nemoki plaukti, tai tampi balta varna. Žmonės ateina dėl to, kad pasaulis pasidarė labai mobilus. Visi keliauja po pasaulį: nuvyksta į Egiptą, Ispaniją ar kitą šiltą šalį ir pasinėrus po vandeniu atranda tokį įdomų pasaulį“, – apie problemas kalbėjo A. Statkevičius.
Specialistas patikino, kad išvykę į saulėtas šalis prie jūrų, žmonės dažnai vandens pasaulio bijo, tiesiog nemoka plūduriuoti. Jie pradeda justi diskomfortą ir jaustis nemaloniai.
Taisyklingai plaukti nemoka
Jis pridūrė, kad pavyzdžių toli ieškoti nereikia, užtenka pasižiūrėti į Lietuvos paplūdimius.
„Pasižiūrėkite į Palangos paplūdimį. Plaukiančiųjų Lietuvoje labai mažai. Manau, kad Lietuvoje tik 10-15 procentų moka plaukti taisyklingai. Dar 30 procentų, kurie plūduriuoja, kaip mes liaudiškai vadiname „šuniuku“, – teigė baseino vedėjas.
Anot A. Statkevičiaus daugelis galvoja, kad sugeba plaukti, tačiau neišmano plaukimo technikos.
Varžosi prieš šeimas
Baseino vedėjas A. Statkevičius užsiminė, kad sulaukia įdomių atvejų, kodėl žmonės nori išmokti plaukti ar pagerinti plaukimo techniką.
„Žmonės visada vienas prieš kitą varžosi. Dabar turime vieną klientę, kuri slapta nuo vyro plaukioja ir nori jį aplenkti. Turiu keistą pavyzdį: šeima sukirto lažybų prieš kitą šeimą, kad aplenks vienas kitą plaukimo varžybose. Man kaip plaukimo specialistui, labai malonu, jog žmonės rungiasi ne iš bokalų skaičiaus ar krepšinio, bet ir iš plaukimo“, – apie savo praktiką kalbėjo A. Statkevičius.
Jis pridūrė, kad pavyzdžių kiekvieną sykį gali būti įdomių ir netradicinių, tačiau tai nesvarbu. Svarbiausias instruktorių tikslas – išmokyti žmogų plaukti techniškai.
Prireikė 70 užsiėmimų, kol išmoko plaukti
Studentas Rimantas prisipažino, kad plaukti išmoko būdamas 22 metų.
Paklaustas, kiek prireikė užsiėmimų, kol nugalėjo baimę ir pramoko plaukti, Rimantas patvirtino, kad reikėjo daugiau valandų nei įprastai.
„Kiek žinau, tai įprastai žmogui skiriama nuo 20-40 užsiėmimų. Tačiau man prireikė apie 60-70, kol nugalėjau baimę ir išmokau plaukti. Nesigailiu atsikratęs diskomforto“, – džiaugėsi studentas.
Bandė išmokti du kartus - abu nesėkmingai
42 metų Vytautas teigė, kad baimę plaukimui turėjo nuo vaikystės, tačiau jos iki šiol nepavyko nugalėti.
„Kalbėjau su psichologais, instruktoriais, tačiau plaukimo baimės nenugalėjau. Mokiausi net du kartus. Vieną kartą iškenčiau iki 25 užsiėmimų, tačiau sustojau. Kitą kartą motyvacija buvo didesnė – 47 užsiėmimai, tačiau baimė vėl mane nugalėjo“, – apie savo baimę plaukimui kalbėjo vyras.
Vytautas užsiminė, kad turbūt bandys ir trečią kartą mokytis, o kol kas jis maudosi iki juosmens, tačiau sutinka, kad jaučia didelį diskomfortą.
Paskatino šmaikštūs vyro užgauliojimai
Birutė teigė, kad išmokti plaukti, ją paskatino vyras.
„Valentas (moters vyras - red. past.) visuomet man juokais sakydavo, kad negalime nuvažiuoti į šiltuosius kraštus prie jūrų, kadangi aš nemoku plaukti. Aišku tai buvo tik šmaikštūs užgauliojimai, tačiau laikas nuo laiko pasijusdavau nemaloniai, kai norėdavome išvykti pasidžiaugti vandens teikiamais malonumais. Pasiryžau ir išmokau. Turėjau labai gerą instruktorę, mokėmės grupėje, maniau, kad motyvacija ir nusiteikimas bus didesnis, kai esi ne vienas. Taip po 25-30 treniruočių, aš jau neblogai plaukiau“, – apie savo patirtį kalbėjo moteris.
Birutė teigė, kad atsikratė baimės visiems laikams ir dar iki šiol lanko baseiną, kuriame tobulina plaukimo techniką.
***
Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovų duomenis, šiemet šalies ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 58 skenduolius. Pernai per tokį pat laikotarpį Lietuvoje nuskendo 60 žmonių.
Iš viso 2010 metais Lietuvoje nuskendo 228 žmonės, 2009 metais 165 žmonės.
