Visoje Lietuvoje liko tik kelios „salelės“, kuriose atėjus kepinančiam birželiui nėra miškų gaisrų pavojaus. Todėl artėjantį savaitgalį gamtoje reikia elgtis ypač atsargiai. Laužų kūrenimo instrukciją pateikiantys ugniagesiai pabrėžia, kad ugnis miške gali įsiliepsnoti ir dėl numestos nuorūkos, ir dėl netvarkingo poilsiautojų automobilio.
Šilutės durpynuose šią savaitę siautėjusią ir unikalią pelkę dykra pavertusią liepsną ugniagesiams pavyko įveikti tik per keletą dienų. Nors savaitgaliui meteorologai kai kur prognozuoja trumpą lietų, šiuo metu didelis miškų gaisrų pavojus išlieka daugiau nei pusėje šalies teritorijos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, miškų gaisrų pavojaus šiuo metu nėra tik dviejuose vakarinėse šalies savivaldybėse, vidutinis jis - rytiniuose ir dalyje centrinių rajonų, o didelis - beveik visuose šiauriniuose, pietrytiniuose ir kituose rajonuose.
Kol niekur šalyje nepaskalbtas aukščiausio laipsnio, kitaip - „labai didelis“, liepsnų pavojus, tačiau ugniagesiai perspėja, kas atsargumo laikytis reikia jau dabar, nes neatsargūs poilsiautojai - dažniausi gaisrų sukėlėjai.
Laura Valauskienė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovė ryšiams su visuomene, nurodo, kad tokia padėtis, kokia Lietuvos miškuose yra dabar, anksčiau kildavo ne anksčiau birželio pabaigos ar liepos mėnesio, tačiau šiemet karščiai pavojų privertė skelbti anksčiau.
„Kaip šiemet - nėra būdinga. Norime paprašyti gyventojų šiuo sausu metu elgtis atsargiai“, - penktadienį sakė L. Valauskienė.
„Miške, kur yra daug greitai užsiliepsnojančių medžiagų – sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kur gausu deguonies prisotinto oro, viskas dega daug sparčiau“, - pabrėžiama PAGD rekomendacijose.
Dar viena su žmogaus veikla susijusi gaisrų miškuose priežastis, ugniagesių teigimu, yra automobiliai ir kitos transporto priemonės. Kibirkštys, lekiančios iš automobilių, traktorių, miškovežių ir kitų transporto priemonių variklių arba netvarkingų išmetamųjų vamzdžių, gali uždegti sausą miško paklotę.
Vykdami į mišką poilsiauti, atkreipkite dėmesį į oro ir gaisringumo prognozę, į miške ir poilsio aikštelėse esančias informacijos priemones, vykdykite visus miškininkų ir priešgaisrinės apsaugos darbuotojų nurodymus.
Jei ugnis vis dėlto įsiplieskė, anot ugniagesių, nedideliame plote ją lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis.
Jei liepsnų užgesinti nepavyksta, būtina nedelsiant kviesti ugniagesius arba miškininkus, o iki jiems atvykstant galima bandyti užkirsti kelią jos plitimui - kastuvu ar lazdomis aplink rausti plačią juostą. Tačiau, jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, kuo greičiau pasišalinkite į tą pusę, iš kur pučia vėjas.
„Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis“, - pataria gelbėtojai.
