Kiekvienas rūpestingas šeimininkas savo kieme gali rasti vietos komposto dėžei. Užuot išvežtos į sąvartyną, į kompostinę nukeliavusios atliekos iš daržo, sodo ar nuo pietų stalo virs trąšia žeme, kurioje puikiai vešės visos gėlės ir daržovės, rašo „Lietuvos rytas“.

Kompostui tinkamos atliekos

Buitinės atliekos

Vaisių ir daržovių gabaliukai, žievė, kiaušinių lukštai, arbatos pakeliai, kavos tirščiai ir jų filtrai, medienos pelenai ir anglys, kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai, naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai.

Sodo atliekos

Augalų lapai, nupjauta žolė, jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų), sena vazonų žemė, triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas, smulkios šakos, seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktžolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna.

Kompostui nenaudojama

Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai, pieno produktai, plastikinės arba sintetinės atliekos, sergantys augalai, šunų ir kačių fekalijos, piktžolės, turinčios subrendusias sėklas, skerdienos atliekos, virtos daržovės, sauskelnės, laikraščiai, žurnalai.

Vieta - pusiau pavėsyje

Kompostinei parenkama vieta ne saulės atokaitoje, o pusiau pavėsyje, užuovėjoje, kurios negairina vėjai. Kompostuojamos atliekos turi būti drėgnos, tačiau iš suspaustos masės neturėtų lašėti skystis.

Kompostinę patariama daryti maždaug 1 metro aukščio, dviejų skyrių arba susikalti 2–3 atskiras dėžes. Tuomet į vieną metamos naujos atliekos, o jau pilnos prikrautos paliekamos ramybėje, kol susidarys kompostas.

Paprastai organinės medžiagos suyra per 2–3 metus. Kad šis procesas pagreitėtų, patartina bent kelis kartus per metus būsimą kompostą perkasti. Kad atliekos jau virto kompostu, galima suprasti iš jo tamsios spalvos. Kompostas panašus į juodžemį, jame neturėtų būti organinių atliekų likučių, neturi sklisti nemalonus kvapas, rašo „Lietuvos rytas“.