Norinčiųjų rūšiuoti atliekas Lietuvoje daugėja, tačiau net ir didžiuosiuose miestuose gyventojai pasigenda specialių konteinerių. Valstybės pareigūnai atkerta: kol žmonės patys nesikreips, konteinerių nebus.
Prieš pusmetį Vokietijos Drezdeno studentų bendrabutyje gyvenusi vilnietė Indrė GRYNAS.lt pasakojo buvusi maloniai nustebinta.
„Kiekviename dvylikaaukščio namo koridoriuje teko matyti vorele išrikiuotas šiukšlines, kuriose nepriekaištingai guli surūšiuotos šiukšlės. Paklausus, ar studentai tai daro tik todėl, kad to reikalauja bendrabučio tvarka, sulaukiau ne itin supratingų žvilgsnių. Jiems tai atrodo ne tik būtina bei naudinga, bet ir įprasta“, - pasakojo mergina.
Vilniuje gyvenantys kurso draugai, anot Indrės, taip pat norėtų rūšiuoti šiukšles, tačiau teigia neturintys galimybių.
„Specialių konteinerių, į kuriuos būtų galima išmesti išrūšiuotas atliekas kai kuriuose Vilniaus rajonuose apskritai nėra. Bene labiausiai jų pasigenda Senamiesčio ir Žirmūnų mikrorajonų gyventojai. Ar tai reiškia, kad miesto savivaldybė nesirūpina savo gyventojais, ar tiesiog jie patys neišreiškia noro prisidėti prie dalies vilniečių, kurie dalyvauja buitinių atliekų rūšiavimo programoje?“, - klausia mergina.
Bendrovės „VSA Vilnius“ pardavimų skyriaus vadybininkas Vidas Starkus GRYNAS.lt pasakojo, kad žmonės domisi buitinių atliekų rūšiavimu, tačiau didelio srauto užklausų nėra sulaukiama.
„Jei tik yra noro prisidėti prie šios ekologiškos programos, atsiras ir galimybės“, - sako V.Starkus.
Pašnekovas pataria gyventojams patiems imtis iniciatyvos. „Visų pirma reikia sužinoti, kokia yra administruojanti rajono įmonė arba bendrija ir būtent jai išreikšti savo norą rūšiuoti šiukšles. Tuomet atliekų vežėjai sudarys sutartis su įvardytais juridiniais asmenimis. Nuosavoje valdoje gyvenantis fizinis asmuo pats gali sudaryti sutartis su vežėjais“, - teigė V.Starkus.
Aplinkos ministerijos atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė patikino, kad šiukšlių rūšiavimo sistemos įdiegimas yra visiškai nemokamas.
Anot ministerijos atstovės, visos savivaldybės yra įpareigotos sudaryti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas. Tuomet aikštelė yra priskiriama atliekų vežėjų grupei, kuri rūpinasi efektyviu buitinių atliekų surinkimu. Šiuo metu Lietuvos miestų savivaldybės šią funkciją yra perdavusios seniūnijoms.
Tiesa, kai kuriuose seniūnijose įkurti konteinerių aikšteles nėra galimybių. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiesčio gatvėse nėra nei vietos, nei galimybių privažiuoti specialiajam transportui. Tačiau ir čia yra išeitis, teigia Atliekų valdymo skyriaus vedėja.
„Norintiems rūšiuoti šiukšles yra išdalijami atitinkamos spalvos maišai (plastmasė – geltona, stiklas – žalia, popierius ir kartonas – mėlyna). Tuomet yra nustatomi tam tikri grafikai ir pagal juos šiukšles išvežančios bendrovės surenka maišus iš gyventojų. Tokia sistema jau spėjo prigyti Panevėžyje, o bandymai atlikti ir Plungėje“.
Anot pašnekovės, vieno didesnės talpos konteinerio kaina – 1300 Lt, stiklo rūšiavimui skirto konteinerio nuo 1000 – 1100 Lt.
