Tik XXI amžiuje paaiškėjo, kad akceleracija - ne toks jau ir teigiamas reiškinys. Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pirmą kartą nutukusių žmonių skaičius žemėje pradėjo viršyti badaujančiųjų skaičių. Vilniaus universiteto (VU) profesorė J. Tutkuvienė prisiminė, kad dar prieš dešimtmetį nelabai tikėjo užsienio kolegų žodžiais, jog netrukus ir mūsų populiacija pradės storėti. Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad tai gali būti tiesa, rašo "Lietuvos žinios".
J. Tutkuvienės teigimu, maždaug 2000 metais mūsų vaikai, ypač paauglės, buvo labai liesi, net liesesni nei sovietmečiu. Tačiau pastarąjį dešimtmetį gyvenimo stilių keitė plintanti kompiuterizacija, mitybą - visai kitokie maisto produktai. Nuo 2004-ųjų, kai įstojome į Europos Sąjungą, perėmėme, galima sakyti, visus vakarietiškų šalių gyvenimo būdo ir mitybos ypatumus.
Naujausi tyrimai, atlikti po 2005-ųjų, pirmiausia skirti darželinukams. 2006-2008 metų duomenys atskleidė, kad darželinukai jau gerokai putnesni nei prieš dešimtmetį, tačiau nutukusių vaikų skaičiumi nelenkia sovietmečio pabaigos, t. y. 1985 metų, tyrimų rezultatų. Tokią padėtį antropologė vertina teigiamai. Žinoma, jei vaikai nepradės tukti, kaip nutiko daugelyje Vakarų valstybių.
Anot J. Tutkuvienės, daugelyje Vakarų šalių maždaug prieš 30-40 metų dėl akceleracijos vaikai pirmiausia ištįso. Vėliau, matyt, jeigu akceleracijos veiksnys veikė toliau ir ūgis pasiekė vadinamąjį biologinį optimumą, tiek vaikai, tiek suaugusieji pradėjo tukti. Visame pasaulyje kilo vadinamoji nutukimo epidemija.
Pastebėta, kad prieš 30-40 metų akceleravę vaikai ir paaugliai, dabartiniai keturiasdešimtmečiai-penkiasdešimtmečiai, gerokai dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu negu tie, kurie liko mažesni, augo pamažu.
XX amžiaus antrosios pusės akceleracijos procesas labiausiai aiškinamas pakitusios mitybos ypatumais, kai mėsai auginamus galvijus ir kiaules pradėta šerti dirbtiniais, daug hormonų turinčiais pašarais. Apskritai visa pramonė nuo XX amžiaus vidurio buvo orientuota į tai, kaip kuo daugiau ir per trumpesnį laiką pigiai prigaminti maisto. Antropologai šį reiškinį pavadino atsigriebimu po Antrojo pasaulinio karo, nes daugelį Vakarų šalių jis paveikė itin skaudžiai. Tik vėliau atsikvošėta ir imta griežčiau kontroliuoti maisto gamybą.
Vadinamasis atsigriebimo reiškinys pastebėtas ir visose besivystančiose valstybėse: kai ekonomika pradeda augti, daugiau gyventojų ima storėti.
"Dabar šį ratą kažin ar įmanoma sustabdyti, ypač Vakarų šalyse, - svarstė mokslininkė. - Jau išsikerojo greitojo maisto kultūra. Atsirado gausybė priedų, kad jis būtų skanesnis ir ilgiau tinkamas vartoti. Tie konservantai dažnai turi estrogeninį, hormoninį poveikį. Iš to daromas didžiulis verslas, todėl labai sunku viską nutraukti", - "Lietuvos žinioms" sakė J. Tutkuvienė.
