Ugnė ir Aliaskos malamutė Troja Pilkoji Rapsodija – neišskiriamos draugės. Retos veislės kalytė merginai padėjo įgyvendinti didžiausią svajonę.
Atrado knygoje
Graži ilgalaikė aštuoniolikmetės panevėžietės Ugnės Gaudiešiūtės draugystė su neįprastos ir retos Lietuvoje veislės šunimi – Aliaskos malamutu prasidėjo 2006-aisiais. Prieš kelerius metus Troja merginai padėjo įgyvendinti svajonę – Ugnė įkūrė Aliaskos malamutų veislyną „Šiaurinė žvaigždė“. Sustoti pakelėje Panevėžio 5-osios vidurinės mokyklos moksleivė neketina: planuoja įsigyti dar daugiau Aliaskos malamutų ir net nuosavą žirgą.
„Sekundės“ kalbinta Ugnė pasakojo gyvūnais susidomėjusi dar paauglystėje. Tėvai ant dukters labai nepyko, kai ji į namus ėmė vestis valkataujančias kates ir šunis, kad surastų jiems naujus šeimininkus. Išskirtinę Aliaskoje kilusią šiaurinę kinkomųjų šunų veislę panevėžietė aptiko knygoje 2005-aisiais. Nuo to karto Aliaskos malamutų mergina pamiršti nebegalėjo.
„Tuos šunis įsimylėjau visam laikui. Ėmiau apie juos informacijos ieškoti internete, važinėjau po šunų parodas, domėjausi veislynais, kalbinau augintojus ir veisėjus. Tuo metu Lietuvoje Aliaskos malamutų veislynai buvo du ar trys, šuniukų vadų – viena kita. Tačiau negalėjau šuns įsigyti be tėvų sutikimo. Viskas pasikeitė, kai jie nusipirko atokesnę sodybą prie miško Panevėžio rajone. Tuomet buvo sudarytos sąlygos šuniui auginti“, – pasakojo pašnekovė.
U.Gaudiešiūtė prisiminė, kad artimieji pirmiausia nusprendė įsigyti ne jos išsvajotąjį Aliaskos malamutą, o vokiečių aviganį. Esą jis – naudingesnis, sargesnis.
„Tam tikrai neprieštaravau – tik džiaugiausi, kad turėsim šunį. Todėl vasarą mūsų šeimoje atsirado vos prieš mėnesį gimusi „vokietukė“ Meškutė. Tačiau aš vietoje nenustygau. Tėvai galiausiai nusileido – po kelių mėnesių sulaukiau išsvajotos trijų mėnesių Trojos. Dabar abi kalytės yra puikios draugės“, – teigė abiturientė.
Draugiški ir ištvermingi
Lietuvoje 2006-aisiais oficialiai įregistruotų Aliaskos malamutų buvo tik kelios dešimtys. Troja buvo 24-a. Dabar išskirtinė šiaurinė veislė mūsų krašte populiaresnė – Lietuvos šunų mylėtojai augina apie 100 Aliaskos malamutų. Ugnės teigimu, ir ją, ir visus Aliaskos malamutą išvydusius žmones pirmiausia patraukia šuns išvaizda.
„Šimtus metų Aliaskos malamutai praktiškai nesikeitė – tai yra viena mažiausiai pakitusių šunų veislių, kuri išlaikė savo senąją išvaizdą ir savybes. 12–14 metų gyvenantys malamutai yra labai stiprūs – buvo išveisti tam, kad galėtų kinkiniuose traukti sniego roges ir tempti gana sunkius krovinius. Jie turi tokį kailį, kuris saugo nuo didžiausio vėjo, sniego ir baisaus šalčio.
Kaip ir prieš šimtą metų, taip ir šiandien Aliaskos malamutai yra nepaprastai geri žmogaus draugai. Tiesa, juos daug kas painioja su Sibiro haskiais. Tačiau pastarieji yra mažesni, smulkesni šiauriniai šunys. Skiriasi ir šių veislių šunų akys – malamutai būna tik rudaakiai. Be to, haskiai skirti greičiui ir trumpoms distancijoms, o malamutai roges gali temti didžiulius atstumus, jie yra lėtesni, ramesni, galbūt tingesni, tačiau kur kas stipresni ir ištvermingesni“, – aiškino panevėžietė.
Ugnės tikinimu, sargybai Aliaskos malamutai netinka – jie tiesiog yra per daug draugiški žmonėms. Todėl pavojinga praeivių akį traukiantį šunį be priežiūros palikti šeimininko laukti gatvėje – žinantys veislės retumą ir brangumą ilgapirščiai jį be jokio vargo gali nugvelbti.
„Troja yra šuo, gyvenantis sau. Ji yra savarankiška, neprisiriša prie vieno žmogaus. Troja yra šeimos šuo, vienodai myli savus ir draugiškai reaguoja į svetimus. Net jei ir išvykti turime, draugai su ja susitvarko be problemų. Tiesiog Aliaskos malamutams yra svetima agresija. Nes išvedant veislę buvo vykdoma griežta atranka – agresyvūs šunys buvo užmigdomi. Todėl Troją gali paglostyti bet kuris praeivis. Deja, jei kas ją norėtų pavogti, tereikėtų atrišti pavadėlį – nuobodžiaujanti Troja mielai iš paskos ir nueitų. Niekada nesusidūriau su pašaliečiu, kuris pasidomėtų, kodėl augintinę vedu be antsnukio – net jos išvaizda byloja apie draugiškumą“, – kalbėjo mergina.
Kalbindama ūbauja
Ugnės teigimu, kiek mažiau draugiški būna Aliasko malamutų patinai. Tačiau stambiausi šiauriniai šunys dažniau konkuruoja tarpusavy. Toks instinktas liko nuo senovės – sniego roges tampydavę malamutai visuomet stengdavosi užimti svarbiausią poziciją kinkinyje, siekė lyderiauti, bėgti priekyje.
Veislyno „Šiaurinė žvaigždė“ šeimininkė patikino, kad net ir nepatyręs šunų augintojas Aliaskos malamutą galėtų išdresuoti – tik būtina rasti silpnąją šuns vietą.
„Daugelio malamutų silpnoji vieta yra ėdalas. Troja dėl gardaus kąsniuko bet ką padarytų. Vis dėlto nereikia pamiršti veislės primityvumo – Aliaskos malamutai vadovaujasi instinktais. Jei dresūros metu Troja išgirstų kokio paukščiuko giesmelę, komandas veikiai pamirštų. Viena puikiausių Trojos savybių – nepaprastai gražus bendravimas. Aliaskos malamutai beveik neloja, taip pat ir Troja. Bet ji kalbina žmogų – ūbauja, stūgauja. Iš įvairiausių garsų sudarytą jos kalbą girdime kiekvieną vakarą, jei tik ji užsinori pakalbėti, kažko prašo. Beje, nors mes Troją auginame lauke voljere, ji puikiai išbūna ir kambaryje. Nes tai yra gana ramus, tingus šuo. Troja lauke gali lakstyti kaip vėjas, visomis keturiomis lyg katinas pakilti nuo žemės, būti nepaprastai žaisminga, o kambaryje tiesiog guli ant sofos“, – „Sekundei“pasakojo U.Gaudiešiūtė.
Mergina informavo, kad daug priežiūros Aliasko malamutei nereikia – tik kartkartėmis išmaudyti bei iššukuoti nepaprastai tankų kailį. Svarbiausia šuniui – aktyvumas. Todėl Troja mielai savo šeimininkę tempia su sniego rogėmis ar dviračiu. Ugnės teigimu, geriausias metų laikas augintinei yra gili, šalta žiema. Net esant pavasarinei temperatūrai Trojai būna per karšta, ji ima šertis. Todėl šiltuoju metų laiku keturkojė draugė mielai vėsinasi vandenyje.
Susitiko po metų
Aliaskos malamutų veisėja patikino niekuomet nepasigailėjusi pasirinkusi būtent tokią šunų veislę. Ugnės teigimu, smulkesni šunys niekada netraukė – esą jau geriau vietoj mažų šunų katę auginti. Praėjusį šeštadienį mergina savo išsipildžiusia svajone galėjo didžiuotis – Trakuose drauge su šeimininkais susirinko pirmoji Trojos vada.
„Trojos neskubėjau sukergti – veislė yra vėlyvos brandos, gan ilgai šuns charakteris formuojasi. Septynių šuniukų Troja sulaukė lygiai prieš metus – sausio 10-ąją. Gimtadienio proga po metų visi susitikome Trakuose, atvyko ir šuniukų tėtis Artas – veislyne „Astronomija“ įregistruotas kaip Kenig Foreign Black Azart Admiral. Būtent jis geriausiai tiko Trojai į poras – tiesiog turėjo tai, ko mano kalytei trūko. Jų šuniukai – tikrai puikūs, parodose laurus jau skina. Trakuose buvo nepaprastai gera visus devynis Aliaskos malamutus pamatyti vienoje vietoje – praeiviai tiesiog stovėjo ir negalėjo atsigrožėti“, – džiaugėsi Ugnė.
Panevėžietė neslėpė, jog Aliaskos malamutų šuniukai nėra pigūs – su dokumentais vienas kainuoja apie 2000 litų. Veisėjams jis atsiperka jau po pirmos vados, tačiau piktnaudžiauti dažnomis vadomis nepatariama.
„Be kilmės dokumentų nepatariu pirkti jokio šuns – juk šeimininkas nežinotų, kas yra augintinio tėvai ir seneliai, ar tikrai yra tokia veislė, kokia jo sveikata, psichika, ar nebus kokių paveldimų ligų. Gan nemaža investicija į šuniuką tikrai atsiperka. Ypač veislynams. Tačiau vien dėl pasipinigavimo tokio šuns auginti tiesiog negalima. Ne veltui draudžiama kalytei per metus susilaukti daugiau nei vienos vados. Šunį būtina auginti tik iš meilės, o ne tam, kad namą pasistatytum“, – kalbėjo pašnekovė.
Planuose – nuosavas žirgas
Baigusi mokyklą Ugnė ketina studijuoti Kaune veterinariją. Kartu su ja į kitą miestą vyks ir Troja. Mergina tik apgailestauja, kad išsivežti kol kas nebus galimybių jos mylimos, Molainiuose esančiame žirgyne gyvenančios kumelės Majos.
„Mane labiausiai žavi šiauriniai šunys ir žirgai. Todėl ir ėmiau lankyti žirgyną. Pernai pati nuo nulio išsitreniravau kumelę Mają. Planuojame netrukus sudalyvauti jojimo varžybose. Turiu dar vieną svajonę – Mają nusipirkti ir išsilaikyti CE Pašnekovės tikinimu, žirgas ir šuo yra labai skirtingi gyvūnai – bendra tik tai, kad abu turi stiprius charakterius, kaip ir žmonės: „Žirgui suvaldyti reikia daugiau jėgos – juk jo svoris yra pusė tonos. O šuo labiau reaguoja į šeimininką. Tačiau su kuriuo yra paprasčiau bendrauti, negalėčiau pasakyti. Bendravimas su gyvūnais skiriasi, kaip ir su kiekvienu žmogumi.“
Veislyno „Šiaurinė žvaigždė“ įkūrėja patikino, kad jos Troja turi daug mergaitiškų savybių: sugeba kalbinti, maivytis, kartais tampa nepaklusnia ir aikštinga, neretai reikalauja dėmesio.
„Ji yra pilna šuniškų išdaigų, tikra panelė. Visada sakiau, kad Troja yra labai moteriška, nes turi didžiulį potraukį mano kosmetikai. Ne kartą radau sugraužtus blakstienų tušus, pudras. Po paskutinės išdaigos ji mane pasitiko rožinėmis letenomis – nes sugraužė rožinį markerį. Be to, ji labai myli vaikus. Esu 100 procentų už ją garantuota, kad nė vieno nenuskriaustų. Jei jau vaikas ima ant sprando joti ar ausis tampyti, ji tiesiog tylia paslapčia pasišalina“, – pasakojo Ugnė.