Apie kitokius daržininkavimo būdus susimąstoma retai. „O jų yra!“ – tvirtina Saulius Jasionis, gamtinės žemdirbystės pradininkas Lietuvoje.

Gamtinėje žemdirbystėje žemė neariama ir nekasama, jos paviršius nuklojamas mulčio - šiaudų, šieno, nupjautos žolės ir kitos organikos sluoksniu. Jo storis priklauso nuo auginamų augalų rūšies.

„Gamtoje arimo nėra. Todėl gamtinėje žemdirbystėje jis taip pat netaikomas. Tiesa, niekas nedraudžia naudoti kastuvo, jeigu to reikia. Pavyzdžiui, pradėjus apdirbti dirvonuojančius plotus, kuriuose kietas priemolis ir panašiai. Tačiau kasmet kasti visos žemės tikrai nereikia“, – aiškina S. Jasionis.

Gamtinė žemdirbystė, pasak jos propaguotojų, pagrįsta tuo, jog pagrindinis augalų maistas yra ne žemė, ne humusas, o anglies dioksidas. Ore jo tėra vos 0,04 proc., tačiau kitą dalį augalai pasiima iš dirvos, ištirpusią vandenyje.
Pasodinta bulvė būna sulig dirvos paviršiumi. Užaugę nauji gumbai taip pat surenkami tiesiai nuo jo.

Kuo ant žemės daugiau organikos ir ją skaidančių mikroorganizmų, tuo daugiau atsiranda išskiriamo anglies dioksido, kuris dėl savo svorio nusėda į apačią.

„Mes savo daržuose ir soduose modeliuojame natūralius procesus“, – aiškina S. Jasionis.

Dirbamoje žemėje dirvos temperatūra ir drėgmė svyruoja, nelygu oro sąlygos. O mulčiuotoje dirvoje tokių didelių pokyčių nebūna: žemės temperatūra bei drėgmė po mulčio sluoksniu būna kur kas vienodesnė tiek dieną, tiek naktį. Pavasarį mulčiuota dirva lėtai šyla, o rudeniop lėtai vėsta. Tinkamai mulčiuotos dirvos nereikia laistyti, nes joje gerai išsilaiko drėgmė.

Gamtinėje žemdirbystėje taip pat nėra pikžolių. Iš po mulčio sluoksnio jos tiesiog nesudygsta. O jeigu kokia žolė ir išauga, ji nepageidautina tik dėl to, kad gali užstoti šviesą auginamoms daržovėms. Ją galima nuskinti ar nupjauti ir panaudoti tam pačiam mulčiui. „Jeigu kokia nors žolė išaugo, vadinasi, ji reikalinga toje vietoje, galbūt ji iš gilesnių dirvos sluoksnių į paviršių savo šaknimis „pakėlė“ dirvai trūkstamų maisto medžiagų. Kiekvienai žolei reikia leisti atlikti savo ekologinę paskirtį“, – sako S. Jasionis.

Bulvės ant dirvono

Norintiesiems jau šį pavasarį išbandyti daržininkavimą pagal gamtinės žemdirbystės principus, S. Jasionis siūlo ant nesukastos pievos ar dirvono pamėginti užsiauginti bulvių.

Pavasarį, atšilus orui, pasirinktas plotas pirmiausia nuklojamas raukšlėto kartono (iš jo paprastai gaminamos pakavimo dėžės) lakštais. Tai daroma tam, kad neaugtų žolės. Tose vietose, kur bus sodinamos bulvės, kartone peiliu išpjaunama skylė (tokio dydžio, kad tilptų bulvės gumbas), drauge galima išpjauti ir dalį velėnos. Į duobutę pravartu įberti šaukštą ar nedidelę saujelę medžio pelenų. tuomet į jas išdėliojami bulvių gumbai. Būtų gerai, jeigu ant jų užbertume šiek tiek komposto. Pasodinta bulvė būna sulig dirvos paviršiumi. Po to visas plotas uždengiamas maždaug sprindžio storio šiaudų sluoksniu. Jeigu turima mėšlo, pravartu ploną jo sluoksnį iškratyti ant kartono, o tada - mulčiuoti šiaudais.

Bulvėms pradėjus augti, šiaudų mulčio sluoksnis pamažu didinamas, kol susidaro maždaug 40–50 centimetrų. Suprantama, kad bulvienojai neturi būti uždengti.

Viskas! Darbai bulvių lauke baigti. Uždėtas kartonas pamažu supūva, o dirvožemis dėl sliekų bei kitų jo gyventojų veiklos iki rudens tampa purus ir belieka laukti bulvių derlius. S. Jasionis sako, jog labai patogu, pakėlus šiaudus, surinkti užaugusius gumbus. Jie būna ant dirvos paviršiaus.

Mulčiuotų lysvių dirva, pasak S. Jasionio, gera tuomet, kai į žemę lengvai lenda ranka.

Pirmaisiais metais dirvone augintų bulvių derlius gali būti mažesnis negu paprastai, tačiau kitiems metams turėsime gerai paruoštą vietą daržovėms. Jos sėjamos įprastai. Žinoma, prieš tai nurenkami nesunykę pernykščiai šiaudai. Daržoves pasėjus eilutėmis (taip pat, kaip įprastame darže), tarpueiliai vėl uždengiami mulčiu. Jeigu auginamos smulkios daržovės, pavyzdžiui, morkos, joms reikia plonesnio mulčio sluoksnio negu stambesniems augalams. Mulčio sluoksnis turi būti toks, kad praleistų orą, bet kad neišdžiūtų dirvos paviršius.

S. Jasionis sako, kad prie gamtinės žemdirbystės galima pereiti ir įprastame darže, kuris buvo sukastas. Pavasarį jame į lysves sėjamos ar sodinamos norimos daržovės, o vėliau vėl mulčiuojama, atsižvelgiant į auginamų augalų rūšis. Tačiau jeigu niekur neskubama, vis dėlto geriau pirmus metus auginti bulves nekastame dirvone. Per sezoną paruošime purią žemę kitų metų gamtiniam daržui.