Žmonės dažnai painioja du visiškai skirtingus reiškinius.
„Nors orai labai permainingi, tačiau nemaišykit kritulių terminų. Šiandien iš dangaus krenta tikrai ne kruša, o sniego kruopos (graupelis). Kruša yra kietas ir skaidrus ledukas, o sniego kruopos, – baltos ir minkštos“, – šeštadienį rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ specialistai.
Teigiama, kad kruša pasireiškia šiltuoju metų laiku, dažniausiai vasarą. Šis reiškinys pavojingas, neretai pridaro žalos. O štai sniego kruopos iš dangaus pabyra šaltuoju metų laiku, kai temperatūra svyruoja apie nulį laipsnių Celsijaus.
Kruša yra kieti ledo gabaliukai, kurių pirštais nesuspausi, dažniausiai jie siekia 1 cm dydį, bet gali būti ir didesni. Sniego kruopos – minkštos, jas lengva suspausti pirštais, jos yra baltos ir neskaidrios, o jų dydis siekia 2–5 mm.
Kruša susiformuoja kai audros debesyje esantys vandens lašai stipraus vertikalaus oro srauto pakeliami į aukštesnius atmosferos sluoksnius, kur sušąla į ledą. Sniego kruopos susidaro kai aukštai atmosferoje esantys peršaldyti vandens lašeliai prišąla ant krentančių snaigių suformuodami kelių milimetrų šerkšno sluoksnį.
