Kviečia visus, kuriems rūpi Baltijos jūros sveikata: radiniai paplūdimyje signalizuoja apie prastą ekologinę situaciją

Sustiprėjus vėjams jūra į Baltijos pakrantę tam tikruose ruožuose išmeta daug dumblių. Rudens saule gamtoje besidžiaugiantys žmonės skuba ieškoti gintaro, tačiau mokslininkai perspėja apie pavojus – sąnašose knibžda sveikatai nedraugiškų mikroorganizmų, jose gausu ir įsipainiojusių šiukšlių.

Tiek visuomenės, tiek ir Baltijos jūros sveikata susirūpinę tyrėjai atsiųstame pranešime kviečia vasarai pasibaigus įsitraukti į paplūdimių švarinimo bei švietėjišką iniciatyvą „My Sea Campaign“.

Vysto dialogą su visuomene

„Rugsėjo mėnuo simboliškai žymi naują pradžią, kai atsigręžiame į mokslą ir žinias, kai keliame sau naujus tikslus. Kviečiame į rudenį įžengti atidžiau pažvelgiant į mus supančią aplinką, savo įpročius ir auginant ekologinį sąmoningumą“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas, pristatydamas atviro formato renginių ciklą „My Sea Campaign“, kuris rugsėjį nuvilnys nuo Klaipėdos iki pat Šventosios.

Lietuvoje „My Sea Campaign“ organizuojama pirmąsyk. Kaimyninėje Latvijoje šie renginiai jau turi gilias tradicijas ir platų ją palaikančių entuziastų ratą.

Pirmasis „My Sea Campaign“ susitikimas rugsėjo 4 d. įvyko Melnragėje, dalyvaujant KU, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko, VšĮ „Už švarią Lietuvą“ atstovams ir spalvingam pajūrio lankytojų būriui – iniciatyva sudomino banglenčių sporto entuziastus, klaipėdiečių šeimas su vaikais, svečius iš kitų miestų.

Stebėjo tyrėjų darbą iš arti

„Mūsų projekto dėmesio centre yra plastikas, kurį organinės kilmės sąnašos, išmetamos į pakrantę, pritraukia tarsi gaudyklės. Paplūdimys Melnragėje savaitgalį buvo gausiai nuklotas dumbliais, tad turėjome galimybę itin vaizdžiai supažindinti visus susidomėjusius su mūsų naudojamais tyrimo metodais ir plačiau padiskutuoti su žmonėmis apie pajūrio būklę“, – aiškino dr. A.Balčiūnas.

KU mokslininkai jau antrus metus intensyviai dirba rinkdami smėlio ir dumblių mėginius Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimiuose, laboratorijose aiškindamiesi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, koks kiekis jose susikaupia jūrinių šiukšlių – anot dr. A. Balčiūno, jau sukaupta nemažai duomenų ir įdomių pastebėjimų, kuriais norisi pasidalinti su visuomene plačiau, o „My Campaign“ tam suteikia gerą platformą.

Melnragėje žmonės galėjo stebėti, kaip mokslininkai kelia dronus, kurie padeda dominančius pajūrio ruožus apžvelgti greitai, iš arčiau ir kokybiškiau užfiksuojant dumblių išmetimus. Taip pat galima buvo pasmalsauti, kaip mokslininkai pažymi tam tikrus pajūrio ruožus ir juose skaičiuoja rastas įvairaus pobūdžio šiukšles.

Europinį standartą viršijo 17 kartų

Žmonės kviečiami nelikti vien stebėtojais ir patys aktyviai įsitraukti į atviro formato „My Sea Campaign“ renginius – ateidami nepamiršti darbinių pirštinių ir rinkdami šiukšles paplūdimiuose padėkoti gamtai už vasarą teiktą džiaugsmą.

Mokslininkų pastebėjimai leidžia manyti, kad norint pašalinti žmogaus veiklos paliktus ženklus smėlyje ir jūros išplautas šiukšles, paplušėti gali tekti nemažai. Pirmojo kampanijos renginio metu Melnragėje 100 m paplūdimio atkarpoje buvo rasti 344 vnt. šiukšlių. „Gerą aplinkos būklę apibrėžiantis europinis standartas – 20 vnt., taigi, šis rodiklis mūsų pajūryje viršytas net 17 kartų. Dumblių sankaupose rasta apie 0,38 vnt./m2 šiukšlių, o šalia esančiame paplūdimio smėlyje – apie 0,14 vnt/m2. Kitaip tariant, dumblių sankaupose paplūdimius teršiančių šiukšlių yra apie 2,5 karto daugiau, lyginant su šalia esančiu smėliu. Šis rezultatas dar kartą atkreipia dėmesį į vieną itin svarbių mūsų projekto „ESMIC“ nešamą žinučių: esant palankioms sąlygoms, dumblių sankaupų utilizacija gali padėti mažinti Baltijos jūros užterštumą šiukšlėmis“, – pažymėjo KU mokslininkas dr. A. Balčiūnas.

93 % rastų objektų – dirbtinių polimerų medžiagos (plastikai), kurių dauguma – vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai. Maišeliai, kamšteliai, higienos servetėlės, ausų krapštukai ir aibė kitų objektų atsidūrė ant improvizuoto „My Sea Campaign“ laboratorinio stalo Melnragėje. Apie 40% visų rastų šiukšlių sudarė cigarečių nuorūkos. Šimto metrų paplūdimio ruože jų rasta net 136.

„Kiekviena šiukšlė – tai signalas, kad kažkur pritrūkstame sąmoningumo. Ką reiškia jūros išmesti baliono likučiai? Galbūt rugsėjo 1-ąją šis balionas buvo paleistas į dangų su geriausiais palinkėjimais, bet, deja, nesusimąstant, kur jis nusileis. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti šventinių atributų – tiesiog reikėtų rasti būdą, kaip panaudojus juos tinkamai surūšiuoti ir išmesti. O galbūt tą patį daiktą galima panaudoti dar kartą arba perdirbti?“ – kalbėjo į iniciatyvą taip pat įsitraukusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.

Svarbu paisyti higienos

Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, kad kelias dienas ant kranto slūgstantys ir pradėję pūti dumbliai tampa bedeguone terpe, kurioje intensyviai dauginasi bakterijos. Pastebima, kad fekalinės taršos indikatoriai būna ženkliai didesni ten, kur yra ilgiau užsistovėjusių minėtų sąnašų. Patekusios ant atvirų žaizdų, įdrėskimų ar per burną į žarnyną, bakterijos gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.

„Neturime tikslo visuomenę bauginti, tačiau priminti apie būtinybę laikytis atsargumo priemonių yra mūsų pareiga. Jei dumbliuose ieškojote gintaro ar kriauklių, nelieskite nenuplautomis rankomis veido, saugokite nuo kontakto pažeistą odą. Melnragėje matėme daug dumblius tyrinėjančių vaikų – rekomenduotume tėvams įvertinti galimas rizikas, paaiškinti apie jas mažiesiems“, – atkreipė dėmesį dr. A. Balčiūnas.

Atsidūrė televizijos „Euronews“ akiratyje

Užduoti visus rūpimus klausimus mokslininkams ir pasidalinti savo pastebėjimais kita proga laukia jau rugsėjo 9 d. Karklėje, kur vyks antrasis „My Sea Campaign“ serijos susitikimas.

Susitikimų ciklas vėliau persikels į Palangą. Projektas „ESMIC“ ir po jo vėliava šiemet įgyvendinama švietėjiška iniciatyva patraukė televizijos „Euronews“ dėmesį – apie pajūrio kurorte vyksiantį renginį žurnalistai kurs išskirtinį reportažą. Mokslininkai ir visuomenininkai, akademinis jaunimas, moksleiviai, pajūrio bendruomenės ir visi, kuriems rūpi Baltijos jūros sveikata, kviečiami rugsėjo 18 d. 12 val. atvykti į Palangą prie jūros tilto. „Euronews“ vizito Lietuvoje metu taip pat apsilankys ir KU laboratorijose, kalbins į tyrimus įsitraukusią mokslininkų komandą.

„My Sea Campaign“ finišuos rugsėjo 23 d. Šventojoje, paplūdimyje prie „Trijų mergelių“.

Kodėl „My Sea Campaign“ iniciatyva yra svarbi? Baltijos jūra yra viena uždariausių jūrų pasaulyje, kurios vandens apykaita su Atlanto vandenynu vyksta per sąlyginai siaurą Kategato sąsiaurį (Danija) ir trunka daugiau nei 35 metų. Urbanizuota Baltijos jūros pakrantė ir aktyviai vystomas žemės ūkis Baltijos jūros baseine lemia itin didelę antropogeninę apkrovą. Keturis kartus didesnis Baltijos jūros baseino plotas nei pati jūra lemia perteklinį maistmedžiagių kiekį, atkeliaujantį kartu su Baltijos jūros baseino upių vandeniu. Šiandien akivaizdžius ir net iš kosmoso matomus Baltijos jūros dumblių žydėjimus lėmę faktoriai kelia naują grėsmę Baltijos jūros sveikatai – tai tarša plastiku, įskaitant ir mikroplastiką.