Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko teigimu, šių tendencijų priežastys – gyvenimas uždarame socialiniame burbule, daugiau laisvo laiko, o kartu ir augantis visuomenės sąmoningumas. „Žmonės tvarkėsi buitį, todėl atliekų kiekiai padidėjo, tačiau džiugina, kad vis daugiau atliekų yra rūšiuojamos ir tai daroma tinkamai, gyventojai domisi, kaip tai daryti taisyklingai, įkvepia ir atsakingi pavyzdžiai socialiniuose tinkluose, ir bendruomenių iniciatyvos, skatinančios tvarumą. Sostinėje daugėja sąmoningų žmonių, kuriems rūpi aplinka ir miestas, kuriame gyvena, atliekų rūšiavimas tik vienas, tačiau nepaprastai svarbus žingsnis tvaraus gyvenimo link“, – teigia Vilniaus vicemeras.
Tai pastebi ir atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ generalinis direktorius Romas Draskinis.
„Vienas didžiausių pokyčių – išaugo popieriaus ir plastiko kiekiai požeminiuose konteineriuose. Palyginus 2021 ir 2022 metų pirmąjį pusmetį, įmonės surinktų popieriaus ir plastiko atliekų kiekis padidėjo nuo 3436 tonų 2021 metų pirmąjį pusmetį, iki 3861 tonos šiemet. Ketvirtadaliu išaugo ir surenkamo stiklo atliekų“, – komentuoja „Ekonovus“ atstovas.
Pasak „Žaliosios politikos instituto“ direktoriaus pavaduotojos Ievos Budraitės, pokytis galimai žymi ir tai, kad išaugo bendrinis vartojimas.
„Atsižvelgiant į pandemijos metu galiojusius ribojimus, maisto pristatymo į namus paslaugas teikiančių įmonių plėtrą, taip pat kitų valstybių duomenis, galima daryti prielaidas, kad tokias paslaugas naudojančių žmonių mūsų šalyje augo ženkliai. Pavyzdžiui, Nyderlanduose maisto pristatymo į namus paslaugų naudotojų skaičius išaugo 6 proc., Jungtinėje Karalystėje – 18 proc., Prancūzijoje – 24 proc.
Tikėtina, kad panašius duomenis rastume ir Lietuvoje. Kadangi kol kas didžioji dauguma restoranų maisto daukartinėje ar depozitinėje pakuotėje neteikia, natūralu, kad augant paslaugos vartotojų skaičiui, auga ir vienkartinių pakuočių atliekų kiekis, kuris, deja, ne visuomet yra sutvarkomas laikantis reikalavimų“, – sako I. Budraitė.
Neišvengiama rūšiavimo klaidų
Pasak „Ekonovus“ generalinio direktoriaus, pastebima, kad vis dar ne visi vilniečiai atliekas rūšiuoja teisingai.
„1–2 kartus per metus atliekami komunalinių atliekų sudėties nustatymo tyrimai. Klaidų pasitaiko nemažai – vis dar atsiranda žmonių, buitines atliekas metančių į rūšiavimui skirtus konteinerius. Rūšiuojantys taip pat turėtų žinoti, kad maisto indelius ar talpas prieš metant į rūšiavimo konteinerį reikėtų išplauti – tai viena pagrindinių rūšiavimo klaidų. Taip pat rūšiavimo konteineriai yra skirti tik pakuotėms, o tarkime daiktai, tokie kaip, pavyzdžiui, plastmasinės lėlės, turėtų būti vežami į stambiagabaričių atliekų aikšteles“, – sako jis.
Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos prezidento patarėjas dr. Gediminas Rainys atidesnį rūšiavimą visų pirma sieja su gan preciziškai veikiančia PET depozito sistema ir auklėjamosiomis pamokomis kaip ką ir kur rūšiuoti.
Ekspertų vertinimu, atliekų rūšiavimu lietuviai jau vejasi skandinavus, tačiau vis dar smarkiai atsilieka nuo olandų ar austrų. „Tikėtina, kad lietuviai savo aplinkoje vis dar nepastebi daug gaminių, sukurtų iš perdirbtų žaliavų – o tai gali būti iš perdirbtų padangų pakloti dviračių takai, šiltnamio plėvelė ar „kroksai“, – sakė ekspertai.
„Lašas po lašo ir įsigalintis ekologinis mąstymas akmenį pratašo“, – reziumavo G. Rainys.
