Dalintis tinka, kai daiktai patvarūs ir pataisomi

„Dalijimosi ekonomika yra vienas svarbių būdų, ieškant tvarių atsakingo vartojimo išeičių tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek ir kitose šalyse, kurioms svarbūs aplinkosaugos, tvarių žemės išteklių naudojimo klausimai. Elektronikos sektoriuje šia kryptimi žengiama, įteisinant naujus reikalavimus tvariam projektavimui, užtikrinant galimybę prietaisus taisyti. Visi suprantame, kad dalintis elektros ir elektronikos įranga galime tik tada, kai ji yra patvari ir nesunkiai pataisoma“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Jis taip pat pabrėžia, kad dalijimosi tendencija – vienas iš kelių mažinti elektronikos atliekas, kurios pastaruoju metu įvardijamos kaip labiausiai pasaulyje augančių atliekų kategorija. Rinkos žinovai skaičiuoja, kad apetitas naujai elektronikai nemažėja, o visame pasaulyje iki 2030 m. kasmet pagaminsime 74 milijonus tonų elektroninių atliekų. Deja, vertinant 2019 m. duomenis, globaliai tik mažiau nei penktadalis šių atliekų buvo tinkamai apdorota ir perdirbta.

Elektronikos prietaisai
Foto: DELFI

Kita vertus, rinkos ekspertai taip pat žada ir dalijimosi ekonomikos augimą, tai pastebima ir elektronikos sektoriuje. Nuo 2014 m. Lietuvoje veikiančios daiktų nuomos platformos „dalinuosi.lt“ vadovės Miglės Rusteikaitės, nuomos vertės supratimas mūsų šalyje auga kasmet.

Nauda vartotojui: pigiau, neužima vietos, nereikia taisyti

„Vis daugiau žmonių keičia daiktų vartojimo įpročius ir renkasi nuomotis daiktus, kuriuos naudoja retai. Taip pat didėja susidomėjimas galimybe nuomoti savo turimus daiktus ir iš to užsidirbti“, – pastebi M. Rusteikaitė. Jos vadovaujamoje platformoje galima išsinuomoti fotografijos technikos, dronų, garso technikos, elektrinių paspirtukų, elektrinių dviračių, kompiuterinės technikos, projektorių, žaidimų konsolių, plaunančių siurblių, langų valymo robotų, dulkių siurblių robotų, įrankių statyboms ir sodo darbams bei kitų įvairių laisvalaikio ir namų buities prietaisų.

„Elektronika sudaro didžiausią dalį siūlomų daiktų mūsų platformoje. Platformos vertė vartotojams yra platus daiktų pasirinkimas visoje Lietuvoje iš įvairių savininkų – tiek fizinių asmenų, tiek ir įmonių. Džiugina ir patikimi bei sąžiningi nuomininkai bei nuomotojai. Kai kuriuos potencialius vartotojus sulaiko vagyčių ar galimų žalų baimė, tačiau pagal mūsų statistiką tokių atvejų yra mažiau nei 1 proc.“, – tvirtina M. Rusteikaitė.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

EPA vadovas Linas Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad dalijimosi ekonomika apima ne tik atskiras iniciatyvas, skirtas įvairiems gamintojams, bet ir gamintojai Europoje ir JAV nuomoja kasdienius daiktus. Kai kurie patys yra sukomplektavę nuomojamų daiktų atsargas, prireikus juos tvarko, atnaujina, o kiti valdo platformas, kurių savininkams tai yra daiktų nuomos verslas.

„Nauda vartotojui – akivaizdi: išvengiama didelių išlaidų perkant prietaisus, kurie bus naudojami tik retkarčiais, neprireikia skirti tokiems daiktams papildomos vietos bei rūpintis jų taisymu. Na, o pati įrangos nuomos idėja skatina gamintojus pasirūpinti išleisti kuo patvaresnę, lengvai remontuojamą produkciją. Galiausiai laimi visi, įskaitant klimato kaitą išgyvenančią planetą“, – aiškina L. Ivanauskas. Kaip vieną pavyzdžių jis pateikia ir „Senukų“ prekybos tinklą, daugiau nei 10 metų siūlantį įrankių nuomos paslaugą.

„Senukų“ klientams 24 tinklo parduotuvėse jų darbo valandomis Lietuvoje siūloma išsinuomoti statybos ir namų remonto įrankių, buities bei sodo įrangos bei technikos. Populiariausi prietaisai – statybinis dulkių siurblys, grunto tankinimo mašina, benzininis žemės gręžtuvas, elektrinis kaltas, glaisto šlifuoklis.

„Senukų“ duomenimis, tiek įrankių nuomos paslauga, tiek siūlomas ir kasmet atnaujinimas įrankių asortimentas klientams išlieka itin aktualus. 2022 m. pirmąjį ketvirtį įrankių nuomos apimtys išaugo 40 proc., palyginti su analogišku 2020-ųjų laikotarpiu. Siekiant dar geriau atliepti klientų poreikius, nuolat tobulinama klientų savitarnos sistema. Artimiausiu metu ketinama klientams pristatyti dar patogesnę įrankių rezervavimo formą, kad jie patogiau ir greičiau galėtų rezervuoti norimą įrankį artimiausiame „Senukų“ prekybos centre.

Galimybė dovanoti – proga gauti už dyką

Šalia įrangos nuomos platformų EPA vadovas L. Ivanauskas įvardija ir populiarėjančias daiktų dovanojimo iniciatyvas. Daugelį naudingų dalykų, įskaitant ir elektronikos prietaisus, galima surasti netgi neišėjus iš namų – internete. Tokią dovanojamų daiktų rezervavimo paslaugą teikia ir nuo 2019 m. šalyje veikianti „Dėk‘ui“ platforma, didelių gabaritų surinkimo aikštelėse turinti 16-os dalijimosi stotelių tinklą Vilniaus regione. Žmonės čia ieško ir suranda sau televizorių, kompiuterių ir jų monitorių, smulkios virtuvės technikos.

Linas Ivanauskas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak šių stotelių steigėjos UAB „VAATC“ projektų vadovės Reginos Janutėnienės, sostinės senamiestyje veikiančiame „Dėk‘ui“ butike ne tik dalijamasi daiktais – čia vyksta įvairios kūrybinės dirbtuvės moksleiviams ir suaugusiesiems, diskusijos, konkursai, spektakliai, transliuojami per projekto socialinius tinklus. O štai Tuskulėnų g. 39 esančioje stotelėje „Dėk‘ui“ organizuojami mokymai, dirbtuvės, siekiant padėti žmonėms iš socialiai pažeidžiamų grupių įgyti daiktų taisymo bei kitų įgūdžių bei žinių ir pritaikyti tai tiek buityje, tiek profesinėje veikloje.

„Šios stotelės skatina atsakingai vartoti bei visiems kartu kurti sistemą, kai panaudotas daiktas gali toliau puikiai tarnauti kitam šeimininkui. Sistema leidžia išvengti atliekų, o kartu – resursų reikalaujančio poreikio jas vienaip ar kitaip tvarkyti: surinkti, perdirbti ar šalinti“, – sako R. Janutėnienė.

Tuo tarpu EPA vadovas L. Ivanauskas primena, kad Lietuvoje yra gerai išvystyta elektronikos atliekų surinkimo sistema, kuri suteikia galimybę surinktas elektronikos atliekas perduoti įgaliotiems tvarkytojams, o vėliau ir perdirbti. „Išmetimas ir perdirbimas, vystantis technologijoms bei natūraliai dėvintis daiktams, yra neišvengiamas, tačiau pastaruoju metu daugelyje šio sektoriaus grandžių dedamos pastangos, kad įrangos virtimas atliekomis ir žaliava būtų paskutinis žingsnis. Daugiausia laimėsime, jei kiekvienas pagamintas daiktas bus kuo daugiau išnaudojamas pagal jo paskirtį“, – pabrėžia L. Ivanauskas.