„Gavę iškvietimą vykome tikrinti, ar miškas kertamas teisėtai. Patikrinus nustatyta, kad kirtimai vykdyti teisėtai, pagal išduotus galiojančius leidimus kirsti mišką privataus miško savininkui. Tačiau nors kirtimai vyko teisėtai, kertant ir traukiant medieną iš miško buvo sunaikinta beveik 4,32 ha miško paklotės“, – sakė Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistė Kristina Stripeikienė.
Kaip pastebi aplinkosaugininkė, šie metai ypač nepalankūs ūkininkauti miškuose, nes praėjęs žiemos sezonas Klaipėdos regione nebuvo tinkamas, dėl šilto ir lietingo periodo nesusiformavo įšalas, todėl, traukiant iškirstą medieną, miško paklotė sugadinama lengviau. Be to, lieka gilios provėžos, kuriose kaupiasi vanduo.
„Tirdami šį atvejį pastebėjome, kad visa kirtavietė išvažinėta sunkiąja technika. Atlikus specialius matavimus sunaikintuose plotuose, aplinkai padaryta žala įvertinta 129 559 eurais“, – teigė aplinkosaugininkė.
Kaip primena Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnė, atliekant medienos išvežimo iš miško darbus, reikia prisiminti keletą svarbių miško kirtimų taisyklių:
- Pagrindinių miško kirtimų biržėse valksmų plotas negali viršyti 25 proc. biržės ploto.
- Po kirtimo valksmo plotis negali būti didesnis kaip 5 metrai.
- Važiuoti ne valksmais draudžiama, išskyrus avarinio ar technologinio būtinumo atvejus ar taikant viso medžio smulkinimo medienos kurui ruošti technologijas. Įšalus gruntui arba N hidrotopo augavietėse galima nuvažiuoti nuo valksmų užtikrinant gyvybingo pomiškio išsaugojimą.
- Po kirtimo kirtavietės sutvarkomos, kad būtų sudaromos palankios sąlygos atkurti mišką, racionaliai naudoti miško kirtimo atliekas, užtikrinti priešgaisrinį saugumą, miško sanitarinę apsaugą.
Aplinkosaugininkai primena, kad miško paklotė – miškui būdingas organogeninis sluoksnis žemės paviršiuje. Tai maisto šaltinis, reguliuojantis drėgmės ir dirvožemio temperatūros režimą, apsaugantis dirvožemį nuo uždumblėjimo, gerinantis jo fizines savybes. Tad sunaikinus jį yra padaroma didžiulė žala miškui ir aplinkai.
