Europos priklausomybė nuo iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų vėl tapo diskusijų objektu vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Savo rekomendacijas kaip sumažinti priklausomybę pateikė ir TEA. Agentūros teigimu, šiais metais įgyvendintos priemonės gali sumažinti dujų importą iš Rusijos daugiau nei trečdaliu, o papildomos laikinos priemonės – padidinti šį sumažinimą daugiau nei perpus.

Kovo 3 dieną išleistame 10-ies punktų plane TEA teigia, kad 2021 m. ES vidutiniškai importavo daugiau kaip 380 mln. kubinių metrų dujų per dieną vamzdynais iš Rusijos, arba apie 140 mlrd. kubinių metrų per metus iš viso. Be to, apie 15 mlrd. kubinių metrų dujų buvo tiekiama suskystintų gamtinių dujų pavidalu. Iš viso iš Rusijos importuota 155 mlrd. kubinių metrų dujų, o tai sudarė apie 45 proc. ES dujų importo 2021 m. ir beveik 40 proc. viso ES suvartojamų dujų kiekio.

Gamtinės dujos

Pažanga siekiant grynojo nulio ambicijų Europoje sumažins dujų vartojimą ir importą, tačiau šiandieninė krizė kelia konkrečių klausimų dėl importo iš Rusijos ir ką politikos formuotojai bei vartotojai gali padaryti, kad jį sumažintų. TEA analizėje siūlomi neatidėliotini veiksmai, kurių būtų galima imtis siekiant sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų ir kartu padidinti ES dujų tinklo atsparumą artimiausiu metu bei sumažinti dujų tiekimo į ES rinką mastą.

Dešimties punktų planas, apimantis dujų tiekimą, elektros energijos sistemą ir galutinio vartojimo sektorius, galėtų padėti ES per vienerius metus sumažinti dujų daugiau kaip 50 mlrd. kubinių metrų.

Šis planas atitinka ES klimato kaitos užmojus ir Europos žaliąjį sandėrį, taip pat siekiama rezultatų pagal TEA Grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 m. planą, pagal kurį ES visiškai iki 2030 m. panaikins rusiškų dujų importo poreikį, praneša TEA.

Agentūros rekomendacijos:

1. Nebepasirašinėti jokių ilgalaikių sutarčių su Rusija dėl gamtinių dujų. Dujų importo sutartys su „Gazprom“, pagal kurias per metus importuojama daugiau kaip 15 mlrd. kubinių metrų dujų, pasibaigs iki 2022 m. pabaigos, o tai sudaro apie 12 proc. bendrovės tiekiamų dujų į ES. Su „Gazprom“ sudarytos sutartys dėl beveik 40 mlrd. kubinių metrų dujų baigs galioti iki šio dešimtmečio pabaigos.

2. Pakeisti Rusijos tiekiamas dujas dujomis iš kitų šaltinių. Vamzdynais iš Norvegijos ir Azerbaidžano tiekiamų dujų kiekį būtų galima padidinti 10 mlrd. kubinių metrų. Taip pat teoriškai ES artimiausiu metu galėtų padidinti srautus per SGD terminalus maždaug 60 mlrd. kubinių metrų palyginti su 2021 m. vidutiniu lygiu, tačiau TEA sako, kad tai sukurtų daug įtampų, todėl realistiškiau kalbėti apie didinimą daugiau nei 20 mlrd. kubinių metrų.

3. Nustatyti minimalius dujų saugojimo įpareigojimus, kad būtų sustiprintas rinkos atsparumas. Teigiama, kad reikia įvesti privalomą įpareigojimą gamtinių dujų saugyklų ES operatoriams užtikrinti mažiausiai 90 proc. saugyklų užpildymą iki spalio 1 dienos. Atsižvelgiant į dabartinį saugyklų išnaudojimo lygį, 2022 m. į saugyklas turi būti įleista apie 18 mlrd. kubinių metrų dujų daugiau nei 2021 m.

4. Paspartinti naujų vėjo ir saulės energijos projektų įgyvendinimą. Papildomos 35 TWh elektros energijos gamyba iš naujų atsinaujinančiosios energijos projektų kitais metais, be jau numatyto augimo iš šių šaltinių, sumažinti dujų suvartojimą 6 mlrd. kubinių metrų.

5. Maksimaliai padidinti gamybą iš esamų mažo išmetamųjų teršalų kiekio šaltinių: bioenergijos ir branduolinės energijos. Tokiu būdu papildomai 70 TWh elektros energijos bus pagaminta iš esamų mažo teršalų išmetimo šaltinių, o elektros energijos suvartojimas sumažės 13 mlrd. kubinių metrų dujų.

6. Priimti trumpalaikes priemones socialiai pažeidžiamiems elektros energijos vartotojams apsaugoti nuo didelių elektros energijos kainų. Galėtų būti svarstomos laikinosios mokesčių priemonės, kuriomis būtų didinami elektros energijos įmonių nenumatytam pelnui taikomi tarifai. Tuomet šios mokestinės įplaukos turėtų būti perskirstytos elektros energijos vartotojams siekiant iš dalies kompensuoti didesnes sąskaitas už energiją. Netikėto pelno apmokestinimo priemonės jau buvo taikomos Italijoje ir Rumunijoje.

7. Paspartinti individualaus šildymo gamtinių dujų katilais keitimą į šildymąsi šilumos siurbliais. Tai leis dar papildomai sumažinti dujų poreikį 2 mlrd. kubinių metrų.

8. Paspartinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą pastatuose ir pramonėje, kitaip tariant, investuoti į renovaciją. Tai leistų dujų suvartojimą šilumai sumažinti dar beveik 2 mlrd. kubinių metrų per metus.

9. Numatyti priemones, leidžiančias sumažinti temperatūrą patalpose. Sumažinus pastatų šildymo termostatą vos 1°C, dujų poreikis sumažėtų maždaug 10 mlrd. kubinių metrų per metus.

10. Diegti priemones, kurios leis užtikrinti elektros energijos paklausos lankstumą kintant kainoms, taip mažinant gamtinių dujų poreikį elektrinėse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)