Nors pernai rudenį per Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferenciją Glazge COP26, į kurią susirinko 197 JT bendrosios klimato kaitos konvencijos šalys, buvo sutarta apriboti visuotinį atšilimą, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5°C, dujų, laikomų pagrindinėmis kaltininkėmis dėl šylančio klimato, pasaulyje 2021 m. išsiskyrė daugiau nei bet kada.
„Pasaulinio išmetamo CO2 kiekio padidėjimas daugiau nei 2 mlrd. metrinių tonų buvo didžiausias istorijoje absoliučiais skaičiais ir daugiau nei kompensavo praėjusių metų pandemijos sukeltą sumažėjimą“, – sako TEA.
Agentūra nurodė, kad pasaulio ekonomikai atsigaunant po koronaviruso krizės, augimui skatinti plačiai naudojamos akmens anglys.
„2021 m. energijos paklausos atsigavimą apsunkino nepalankios oro ir energijos rinkos sąlygos, ypač gamtinių dujų kainų šuoliai, dėl kurių buvo deginama daugiau anglies, nepaisant to, kad atsinaujinančiosios energijos gamyba augo labiausiai per visą istoriją“, – teigė ji.
TEA teigė, kad pasaulinio išmetamo CO2 kiekio atsigavimą virš iki pandemijos buvusio lygio daugiausia lėmė Kinija, kurioje 2019–2021 m. jis padidėjo 750 mln. metrinių tonų.
„Kinija buvo vienintelė iš didžiųjų ekonomikų, kurios ekonomika augo ir 2020 m., ir 2021 m., – teigė ji. – Išmetamųjų teršalų kiekio padidėjimas Kinijoje per tuos dvejus metus daugiau nei kompensavo bendrą sumažėjimą likusiame pasaulyje per tą patį laikotarpį.“
Vien 2021 m. Kinijos išmetamo CO2 kiekis padidėjo daugiau nei 11,9 mlrd. metrinių tonų ir sudarė 33 proc. viso pasaulio išmetamo CO2 kiekio.
